Pigių degalų Lietuvoje tikėtis neverta

Valstybė negali paguosti vairuotojų ir degalinėse sumažinti rekordiškai didelių skaičių. Tačiau ketina pristabdyti nelegaliai iš Rusijos ir Baltarusijos įvežamų degalų srautą.

Tarp ES lyderių

Vakar Seime finansų ministrei Ingridai Šimonytei teko aiškintis dėl vairuotojus šokiruojančių degalų kainų. Ji pakartojo oficialiai Finansų ministerijos jau pareikštą poziciją, kad degalų kainų skirtumus tarp ES šalių iš esmės lemia ne mokesčių (PVM ir akcizų) dydis, bet bazinė šios produkcijos kaina. Tai esą matyti palyginus įvairiose valstybėse degalų kainas be mokesčių.

Statistika liudija, kad Lietuvos degalinėse produkcijos kaina be mokesčių viršija ES vidurkį. I.Šimonytės teigimu, degalų kainomis be mokesčių Lietuva yra pirmame dešimtuke tarp visų Bendrijos narių. Pavyzdžiui, benzinas, neįskaičiavus mokesčių, pas mus brangesnis nei Latvijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje ir dar dvylikoje šalių. Kodėl? Į šį klausimą, kaip paaiškėjo, sunku atsakyti net ir Finansų ministerijos vadovei.

Laukia tyrimo išvadų

Ministrė pripažino negalinti paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, benzino kainos be mokesčių Lietuvoje ir Estijoje skiriasi net 15 centų už litrą.

"Degalų kainų be mokesčių skirtumai tarp atskirų ES valstybių tikrai kelia klausimų. Turint omenyje, kad dažnai yra tas pats produkcijos tiekėjas ("Orlen Lietuva" – red. past.), kainų skirtumus yra gana sunku paaiškinti", – atsakinėdama į Seimo narių klausimus kalbėjo I.Šimonytė.

Tiesa, ji pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Estijoje, "Orlen Lietuva" neužima tokios didelės rinkos dalies kaip Lietuvoje. Taigi ten, kur konkurencija didesnė, kainos mažesnės. Ministrė vylėsi, kad į visus klausimus atsakys Konkurencijos taryba, šiuo metu atliekanti du tyrimus dėl degalų gamybos kainodaros ir galimų mažmenininkų kartelinių susitarimų.

Verslas naudojasi proga

I.Šimonytės teigimu, gerai, kad buvo sumažintas dyzelino akcizas, nes "šis eksperimentas gali atsakyti į kai kuriuos klausimus". Ilgametė praktika esą liudija verslo bandymus užsidirbti iš kiekvieno mokesčių padidinimo.

"Turėjome progų įsitikinti, kad kainos padidėdavo daug anksčiau nei rinkoje atsirasdavo padidintais akcizais apmokestinamų degalų arba sumažinus akcizus kaina nukrenta mažiau nei sumažinamas akcizas – tai atsitiko praėjusią vasarą", – kalbėjo ministrė ir akcentavo, kad šiuo metu litras dyzelino yra 0,5 lito brangesnis nei prieš metus, kai akcizas dar buvo didesnis.

Ji priminė paradoksalią situaciją, kai šiemet dyzelinas pabrango esą dėl panaikintos biodegalų lengvatos, nors šie net nėra maišomi į arktinį dyzeliną.

Laikinas efektas?

Taigi nepaisydama organizuojamų protestų, Finansų ministerija neketina inicijuoti benzino akcizo sumažinimo. Dyzelino akcizo mažinti neįmanoma, nes jis yra mažiausias galimas pagal ES reikalavimus.

"Tikrai tikiuosi, kad Konkurencijos taryba mums pateiks pakankamai atsakymų. O visi mokesčių sumažinimai baigiasi niekuo kitu kaip tik prekybos grandinės pelnu. Mūsų ankstesnė praktika tai labai aiškiai įrodo, – sakė ministrė. – Tikrai nematau jokių galimybių, kad akcizo sumažinimas žmonėms duotų ką nors daugiau nei dviejų savaičių palengvinimą, kuris paskui baigtųsi lygiai tuo pačiu, kuo baigėsi visi akcizų sumažinimai."

Norėdama konkuruoti su Rusijos ir Baltarusijos degalų kainomis, Lietuva degalų akcizus turėtų sumažinti iki nulio. Tačiau tai nerealu. Be to, jeigu degalų akcizai būtų sumažinti, į biudžetą patektų mažiau mokesčių, o dėl to nukentėtų patys gyventojai.

Pigaus benzino neliks

Tiesa, artimiausiu metu Lietuvoje turėtų sumažėti pigesnių degalų, atgabenamų iš Rusijos ir Baltarusijos, srautai. Finansų ministrė tvirtino, kad bus siekiama riboti nelegalią prekybą degalais, todėl pirmiausia planuojama griežtinti vežėjų ir valstybės sieną kertančių gyventojų kontrolę

"Šie asmenys turi galimybę vienu kartu įsivežti didelį kiekį degalų. Tai nėra pažeidimas. Tačiau jie negali būti parduodami kitiems asmenis", – priminė ministrė.

Taigi valstybė užsimojo pasienio regione griežčiau kontroliuoti asmens, dažnai vykstančius į Rusiją ar Baltarusiją ir iš ten gabenančius pigesnių degalų. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir policijai taip pat bus nurodyta tikrinti degalines ir aiškintis, ar parduodami degalai įgyti legaliai.

Galima prognozuoti, kad pagal rinkos dėsnius, kurie galioja ir šešėlinei ekonomikai, sumažėjus pasiūlai, kontrabandinė produkcija turėtų brangti. Tik vargu ar tai atpigins degalus oficialiose prekybos vietose.

Visą straipsnį skaitykite dienraštyje.