- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje pernai trečią ketvirtį sudarė 284,4 mln. eurų, praneša Statistikos departamentas.
Išaugusios reinvesticijos, siekiančios 429,2 mln. eurų, atsvėrė nuosavybės (112,9 mln. eurų) ir skolos priemonių (31,9 mln. eurų) sumažėjimą.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų trečią ketvirtį Švedijos kapitalo įmonėse investicijos didėjo 70,4 mln. eurų, Honkongo – 58,1 mln. eurų, Lenkijos – 54,2 mln. eurų ir Šveicarijos – 46,2 mln. eurų. Tuo metu sumažėjo investicijų iš Jungtinės Karalystės (69,3 mln. eurų) ir Latvijos (39,6 mln. eurų) kapitalo įmonių.
Pagal ekonominės veiklos rūšis didžiausios investicijos – 116,9 mln. eurų – užfiksuotos finansinės ir draudimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos srityse. Variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos įmonėse investicijos siekė 110,2 mln. eurų. Investicijos mažėjo ir siekė 16,8 mln. eurų transporto ir saugojimo veiklos įmonėse.
TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, trečią ketvirtį pernai, palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 19,4 proc. ir sudarė 462,7 mln. eurų. Iš jų dividendai sumažėjo 83,6, reinvesticijos – 4 proc. ir atitinkamai sudarė 18,6 mln. ir 429,2 mln. eurų. Daugiausia TUI pajamų teko Švedijos (103,9 mln. eurų), Honkongo (52 mln. eurų) ir Nyderlandų (43,3 mln. eurų) investuotojams.
Sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 2,8 proc. ir praėjusių metų rugsėjo 30 dieną sudarė 19,1 mlrd. eurų, arba 39,1 proc. BVP. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 6 827 eurai TUI. Didžiausi investuotojai ir toliau yra Švedija (3,4 mlrd. eurų), Estija (2,7 mlrd. eurų) ir Nyderlandai (2,3 mlrd. eurų). Daugiausia Lietuvoje investuota į finansinės ir draudimo veiklos (5,1 mlrd. eurų) bei apdirbamosios gamybos (3,3 mlrd. eurų) įmones.
Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas užsienyje sudarė 68,6 mln. eurų, tai nulėmė padidėjusios investicijos į nuosavybės priemones (36,7 mln. eurų) ir reinvesticijas (32,2 mln. eurų). Didžiausi teigiami investicijų srautai užfiksuoti Estijoje (37,3 mln. eurų) ir Latvijoje (32,3 mln. eurų), o neigiami – Švedijoje (18,4 mln. eurų) ir Baltarusijoje (15,6 mln. eurų). Didžiausi investicijų srautai buvo finansinės ir draudimo (22,4 mln. eurų) veiklos įmonėse.
TI pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, sudarė 43 mln. eurų. Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (24,5 mln. eurų) ir Estijoje (18,7 mln. eurų), o pagal ekonominės veiklos rūšis – iš didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos įmonių (25 mln. eurų).
Lietuvos sukauptosios TI užsienyje pernai rugsėjo 30 dieną buvo 4,5 mlrd. eurų. Lietuvos TI į ES valstybes nares sudarė 87,6, į euro zonos šalis – 73,7 proc. visų Lietuvos TI užsienyje. Daugiausia investuota Latvijoje (1 mlrd. eurų), Kipre (856,2 mln. eurų) ir Estijoje (845,3 mln. eurų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?8
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP23
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus7
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...