- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Lietuvoje buvo suteikta 128 mln. EUR paramos – tai 16,5 proc. mažiau nei 2016 m., remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento duomenimis, praneša Statistikos departamentas.
Pagrindinė paramos teikimo sritis, kaip ir praėjusiais metais, išlieka ta pati – 29 proc. (37,2 mln. EUR) visos paramos buvo skirta sportui remti. Ši paramos dalis, palyginti su 2016 m., padidėjo 1,4 procentinio punkto. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – Lietuvos juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 91 proc. visos atitinkamais metais sportui skirtos paramos (2016 m. – 92,7 proc.). Antroje vietoje – 16,9 proc. (21,6 mln. EUR) visos paramos buvo skirta socialinei globai ir rūpybai.
Pernai Lietuvos juridiniai asmenys suteikė 88,9 mln. EUR, arba 69,5 proc. visos suteiktos paramos, tai 3,1 proc. mažiau nei 2016 m. Užsienio šalių juridiniai asmenys suteikė 19,3 mln. EUR, arba 15 proc. visos suteiktos paramos, tai 56,1 proc. mažiau nei 2016 m. Anoniminiai teikėjai ir fiziniai asmenys suteikė 19,8 mln. EUR, arba 15,5 proc. visos suteiktos paramos, tai 11,8 proc. daugiau nei su 2016 m.
78,8 proc. (2016 m. – 64 proc.) visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 13,7 proc. (2016 m. – 28,9 proc.).
Kaip ir 2016 m., didžiausia paramos dalis – 80,4 proc. – buvo suteikta piniginėmis lėšomis (2016 m. – 69,6 proc.). Parama materialinėmis vertybėmis sudarė 18,2 proc. (2016 m. – 29,2 proc.), o paslaugos sudarė mažiausią – 1,4 proc. (2016 m. – 1,2 proc.). Didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 42,2 proc. (9,8 mln. EUR), medikamentai ir vaistai – 7,9 proc. (1,8 mln. EUR), nekilnojamasis turtas – 5,2 proc. (1,2 mln. EUR).
Daugiausia paramos suteikė įmonės, turinčios 10-49 darbuotojus ir 250 ir daugiau darbuotojų – atitinkamai 24,8 ir 24,6 mln. EUR, arba po 28 proc. visos šalies juridinių asmenų suteiktos paramos. Įmonės, turinčios 50-249 darbuotojus suteikė 22,8 mln. EUR, arba 25,7 proc., turinčios 0-9 darbuotojus – 16,6 mln. EUR, arba 18,7 proc. paramos.
Vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis, palyginti su 2016 m., sumažėjo 2,5 proc. ir sudarė 9,5 tūkst. EUR. Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo 250 ir daugiau darbuotojų turinčių įmonių grupėje – 79,5 tūkst. EUR, mažiausias – 0-9 darbuotojus turinčių įmonių grupėje – 4 tūkst. EUR.
Kaip ir 2016 m., daugiausia paramos suteikė didmeninės ir mažmeninės – 32,7 mln. EUR), arba 38,7 proc. visos šalies juridinių asmenų suteiktos paramos. 14,3 mln. EUR paramą suteikė apdirbamosios gamybos įmonės (2016 m. – 13,8 mln. EUR), arba 16,1 proc. visos paramos. Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis 2017 m. buvo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonių grupėje ir siekė 35,8 tūkst. EUR. Palyginti su 2016 m., jis padidėjo 23,9 proc.
Daugiausia paramos 2017 m., kaip ir 2016 m., suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 47,6 mln. EUR (2016 m. – 47,9 mln. EUR), arba 53,6 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 21,3 mln. EUR (2016 m. – 24,2 mln. EUR), arba 23,9 proc. visos suteiktos paramos.
2017 m. ir Vilniaus, ir Kauno apskrityse daugiausia paramos suteikė didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės (atitinkamai 47,2 ir 37,6 proc. visos šių apskričių įmonių suteiktos paramos). Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Vilniaus apskrityje ir 2017 m. jis siekė 13 tūkst. EUR (2016 m. – 12,9 tūkst. EUR).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis1
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu4
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas5
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...