Pensijų fondais nepasitiki vis daugiau gyventojų: sulaukę pensijos, gauname „š“

  • Teksto dydis:

Kad senatvėje būtų galima ramiai gyventi, pensija turėtų siekti bent 900 eurų. Pagal naujausią apklausą, taip sako šiuo metu dirbantys gyventojai. Tiesa, ekonomistai tikina, kad tai ir liks tik pageidavimu, jeigu jie nepradės kaupti papildomai. Tačiau „Sodros“ duomenimis, iš naujai į antrą pakopą šiemet įtrauktų 68 tūkst. žmonių, senatvei papildomai kaupti atsisakė jau kone pusė, pasakojama LNK reportaže.

Gražina ir Remigijus sako, kad po truputį pensijai ruošiasi. Skaičiuoja, kiek pinigų reikėtų per mėnesį, kad senatvėje galėtų ramiai gyventi.

„Kadangi mes kaime gyvename, tai, ko gero, 800 per mėnesį užtektų“, – svarstė ponia Gražina.

Pasisvečiuoti į Vilnių pora atvyko iš Akmenės rajono.

Provincijoje, manau, kad taip, užtektų tokios sumos. Tačiau mieste, kur kiekvienas švilptelėjimas kainuoja, tai ne“, – teigė Remigijus.

Tiesa, Remigijus įsitikinęs, kad valstybė senatvėje juo nepasirūpins. Netiki ir pensijų fondais.

„Tokiais dalykais netikiu. Turi pats susikaupti pensiją senatvei, juk žinote, kaip valstybė rūpinasi“, – abejonių neslėpė Remigijus. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

Šiemet vidutinė senatvės pensija didėjo 60 eurų ir šiuo metu siekia apie 540 eurų per mėnesį. SEB banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad tokio dydžio pensija būtų patenkinti vos 6 proc. dabartinių dirbančiųjų.

„Man užtektų 1000 eurų“, – teigė gatvėje kalbinta praeivė.

„Dabar reikėtų mokėti pensininkams bent po 1000 eurų per mėnesį. Kol dirbame, uždirbame didelius pinigus, o sulaukę pensijos, gauname „š“, – porino kitas pašnekovas.

Dabar reikėtų mokėti pensininkams bent po 1000 eurų per mėnesį. Kol dirbame, uždirbame didelius pinigus, o sulaukę pensijos, gauname „š“.

 

„Šiuo metu, manau, gal užtektų 900 eurų pensijos. Bet kuo toliau, tuo daugiau viskas brangsta“, – sakė moters.

„Esant tokiai ekonominei situacijai, 1000 eurų, manau, užtektų“, – teigė jauna moteris.

Anot apklausos, didžioji dalis pageidautų, kad senatvėje jų pensija siektų 900 eurų. Tai reiškia, kad kone per pus daugiau nei vidutinė šiuo metu .

„300 mln. eurų per mėnesį, metuose yra dvylika mėnesių. Matematika čia paprasta ir atsakymas – neįmanomas variantas, nepadarant nenormalaus darbo jėgos apmokestinimo“, – komentavo Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.

Palyginti su pernai, gyventojų lūkesčiai dėl pensijų dydžio augo maždaug dešimtadaliu. Kiek daugiau nei penktadaliui apklaustųjų senatvėje užtektų 600–800 eurų. Maždaug trečdalis pageidautų kas mėnesį gauti 800–1000 eurų. Ir dar maždaug trečdalio pageidaujama pensija turėtų siekti daugiau nei 1000 eurų.

„Jeigu norėtume, kad senatvėje pensininkai gautų apie 50 proc. vidutinės algos, apie ką kalba prezidentas, Ingrida Šimonytė ir visa šių žmonių kompanija, tokiu atveju reikėtų, kad ilgalaikis Lietuvos užimtumas ūgteltų maždaug 70 tūkst. darbo vietų“, – aiškino A. Bartkus.

„Aš matau kitą problemą, dėl kurios atsargiau vertinčiau pensijų didėjimą, nes Lietuvos biudžeto pajamų santykis su bendru vidaus produktu (BVP) iš esmės jau ilgą laiką nesikeičia. Šiuo metu jis siekia 36,5 proc. nuo BVP ir pastaruosius dešimt metų didelio proveržio nėra“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ekonomistai sako, jog nepaisant prognozuojamo ekonomikos susitraukimo, pensijos urėtų didėti ir kitąmet.

„Manau, neturės didelio, dramatiško poveikio valstybės finansams ir tikrai galima kalbėti apie tolesnį pensijų didinimą“, – konstatavo A. Izgorodinas. 

Tačiau gyventojų pageidaujamų 900 eurų per mėnesį toli gražu nepasieks. Tai reiškia, kad norint didesnė pensijos, kaupti papildomai – būtina.

Jeigu nenorite, kad paimtų iš vaikų ir anūkų taip juos nuskurdindami, tada pasirūpinkite patys savimi, kol jums gerai sekasi.

 

„Jeigu nenorite, kad paimtų iš vaikų ir anūkų taip juos nuskurdindami, tada pasirūpinkite patys savimi, kol jums gerai sekasi. Neišleiskite visko prabangiems automobiliams, apsiribokite kokia nors „Renault Scenic“ su mechanine pavarų dėže“, – kategoriškas buvo A. Bartkus.

Antroje ir trečioje pakopose gyventojai yra sukaupę maždaug dešimtadalį šalies BVP, tačiau, anot ekspertų, tai gerokai per mažai norint reikšmingai didesnių išmokų.

„Pati kaupiu. Dalyvavau ir antros pakopos pensijos kaupime, bet šiais metais sustabdžiau. Patys matote, kokia situacija“, – atviravo užkalbinta moteris.

Iš naujai šiemet į antrą pakopą įtrauktų 68 tūkst. gyventojų kaupti jau atsisakė kone pusė. Apsispręsti būtina iki liepos. Šiuo metu antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja maždaug 1,5 mln. žmonių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nuomonė

Nuomonė portretas
Kaupk nekaupęs - visvien apgaus.

:)

:) portretas
Nekaupkit, kam jums reikia? Nei tėvai nei senoliai nekaupė.

Išėjau į pensiją ir turiu tvarkyti savo sukauptą pats

Išėjau į pensiją ir turiu tvarkyti savo sukauptą pats portretas
Prie ko konservatoriai ir pensija? Mane apgavo Blinkevičiūtė. Ji vadovavo ,kai buvi sukurta ši nesąmonė. Man tik keista ,kodėl nuo tam tikros sumos negaliu pasiimti savo sukauptus pinigus, kurie kai kam uždirbo daug, o tiems, kurie tam pasirašė liko kas liko ir tai nuo kažkokios sumos nebegali pasiimti vėl turi kažkam mokėti ,kad numestų po trupinėlį kas mėnesį.
VISI KOMENTARAI 33

Galerijos

Daugiau straipsnių