Bankininkystė

Pensijų fondai - sotesnei senatvei

Lietuvos gyventojai labiausiai baiminasi senatvėje susidurti su finansiniais nepritekliais. Deja, iki šiol daugelio žmonių konservatyvus mąstymas verčia įtariai vertinti neseniai pasirodžiusią naujovę – trečiosios pakopos pensijų fondus.

2003 m. liepos mėnesį įsigalioję Pensijų kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymai sudarė prielaidas dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos iš “Sodros” nukreipti į privačius pensijų fondus. Šia galimybe pasinaudojo stebėtinai daug žmonių.

Tačiau šiemet atsiradusią naujovę – trečiosios pakopos pensijų kaupimo fondus - daugelis dar vertina įtariai. Apklausos liudija, kad tokiu būdu papildomai pensijai kaupti žada tik apie 5-6 proc. darbingo amžiaus žmonių. Matyt, daugelį stabdo tam tikras rizikos laipsnis, tai, kad kaupti trečiosios pakopos fonduose reikia savarankiškai.

Įprasta Vakaruose

Lapkritį gyvybės draudimo kompanijos „Commercial Union“ užsakymu Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad tik 5,5 proc. gyventojų papildomai kaupia ar ketina kaupti lėšas senatvei, mokėdami gyvybės draudimo ar savanoriškas įmokas privatiems pensijų fondams. „Commercial Union Lietuva“ generalinė direktorė Asta Ungulaitienė stebėjosi tokiu gana konservatyviu lietuvių požiūriu.

Palyginimui galima nurodyti, kad Vokietijoje dalį santaupų pensiniam amžiui nuolat atideda 54 proc. gyventojų, JAV – 41 proc., Airijoje – 38 proc., Italijoje – 36 procentai.

„Swiss Reinsurance Company“ pasaulio draudimo rinkų 2003 m. apžvalgos duomenimis, gyvybės draudimo įmoka vienam žmogui Lietuvoje pernai siekė apie 59,38 Lt, o Čekijoje ji buvo 6 kartus didesnė (apie 368,7 Lt), Slovėnijoje – 8 kartus didesnė (459,16 Lt), Lenkijoje 3 kartus didesnė (158,43 Lt). Dauguma valstybių, kartu su Lietuva įstojusių į Europos Sąjungą, lenkia mus gyvybės draudimui skiriamų lėšų kiekiu.

Nori visaverčio gyvenimo

Lietuviai nurodo, kad išėję į pensiją dauguma norėtų laiką skirti kelionėms (41 proc.) ir savo įprastiems pomėgiams (37 proc.).

Pasak specialistų, išėjęs į pensiją žmogus turėtų gauti apie 70 proc. savo ankstesnio atlyginimo: tada jo gyvenimo kokybė nesmuktų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 1222 Lt, vidutinė pensija – 392 Lt, arba tik 32,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Šiandieninis pensininkų gyvenimas šalyje vertas pasigailėjimo.

Visaverčio gyvenimo būsimam pensininkui niekas nepasiūlys: ateitimi būtina rūpintis pačiam. „Sodros“ pensija šiuo metu, kaip pastebėta, užtikrina apie 30 proc. atlyginimo pajamų, dar apie 20 proc. žmogus gali gauti iš privataus antrosios pakopos pensijų fondo, o sutaupyti likusią sumą galima savanoriškai kaupiant pensiją.

Deja, nemaža dirbančiųjų dalis įsitikinusi, kad jie neturi pakankamai lėšų savarankiškam pensijos kaupimui.

Banko pasiūlymai

Skandinavijos SEB bankų grupei priklausančio Vilniaus banko (VB) ekspertai palankiau vertina Lietuvos gyventojų norus ir galimybes rinktis alternatyvias pinigų kaupimo priemones.

VB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė „Klaipėdai“ teigė, kad pinigų kaupimo priemonių požiūriu lietuviai yra konservatyvūs. Iki šiol galvojama, kad geriausias ir patogiausias taupymas – terminuotas indėlis banke. Nedaug kas paiso, kad taip laikomi pinigai nuvertėja: bankų siūlomos palūkanos neatsveria infliacijos ir kainų didėjimo. Per ketverius metus terminuotų indėlių palūkanos bankuose sumažėjo apie 4 kartus.

Finansų rinkos analizė rodo, kad Lietuvos gyventojai vis aktyviau ieško alternatyvių pinigų kaupimo būdų, kurie ne tik nenuvertintų ilgai laikomų indėlių, bet ir priaugintų pelno. Šeimos finansų ekspertė patarė per daug nesižavėti investicijomis į akcijas, nes jų judėjimą, kainų pokyčius reikia gerai išmanyti, mokėti valdyti tokias investicijas ir nebijoti rizikuoti.

Daugeliui žmonių ne vienas bankas gali pasiūlyti ir kitas investavimo galimybes, tarp jų – ir trečiosios pakopos pensijų fondus.

Planuoja gyvenimą

J.Varanauskienė pasakojo, kad nors Lietuvos gyventojai per šešerius metus praturtėjo beveik dvigubai, tačiau iki šiol labai atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos valstybių, bet ir nuo naujųjų ES narių: šiemet mūsų vienam gyventojui teko vos 747 eurų indėlis, o Estijoje – 1217 eurų.

Ekspertės nuomone, šiemet atsiradusi galimybė žmonėms kaupti papildomas pensijas privačiuose fonduose – tai galimybė pasirūpinti saugia investicija senatvei. Pagal galiojančią tvarką pensinių fondų sukauptos lėšos atskirtos nuo valdymo įmonės lėšų.

Naujojo kaupimo privalumai

Vilniaus banko įmonės „VB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Jonas Iržikevičius pasakojo, kad jeigu šiandien žmogus pasinaudotų visomis galimybėmis ir dalyvautų visuose pensijų reformos etapuose, jo pensiją sudarytų trys dalys. Tokiu būdu senatvėje galima gauti pensiją, kurios dydis būtų panašus į anksčiau gautą darbo užmokestį arba sudarytų bent 70 proc. atlyginimo.

Trečiasis pensijų pakopos etapas artimas antrajai pakopai. Tačiau esminis skirtumas – tai savanoriškas žmogaus dalyvavimas.

Pasak J.Iržikevičiaus, savanorišką pensiją galima kaupti mokant periodines arba nereguliarias papildomas įmokas. Tokį kaupimą skatina valstybė: taikant pajamų mokesčio lengvatas nuo per metus sumokėtos sumos grąžinamas sumokėtas pajamų mokestis, jeigu su kartu su kitomis lengvatinėmis įmokomis neviršija 25 proc. neapmokestinamų pajamų.

Teisė į pensijų išmoką įgyjama sulaukus amžiaus, penkeriais metais mažesnio už amžių valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti. Paprastai sudaroma pensijų išmokos sutartis, išmokų būdai gali būti vienkartinė išmoka, periodiniai mokėjimai iš pensijų fondo arba anuitetas, kurio atveju sudaroma sutartis su gyvybės draudimo įmone.

Šio pensijos kaupimo terminas – įvairus. Sutartį galima sudaryti ir vieneriems metams, o tai patrauklu tiems, kuriems iki pensijos liko keleri metai, taip pat dirbantiems pensininkams.

Įvairi rizika

Trečiosios pakopos pensijų fondai patrauklūs ir darbdaviams. Tai puikus darbuotojų skatinimo ir motyvavimo būdas, o darbdavys naudojasi mokesčių lengvata. Įmokų mokėjimas yra paprastas, nes darbdaviui nereikia sudaryti sutarčių dėl kiekvieno darbuotojo.

Darbdavys neturi įsipareigojimų fondui mokėti įmokas, nes įsipareigojimai darbuotojui numatomi kolektyvinėje sutartyje arba kitokiu būdu. Be to, darbdavys gali mokėti nereguliariai – pasirinktiems darbuotojams pasirinktas sumas.

Pasak J.Iržikausko, Vilniaus bankas vienintelis rinkoje pasiūlė galimybę rinktis iš dviejų trečiosios pakopos pensijų fondų.

„Pensija 1 plius“ – tai stabilus fondo vertės didėjimas išlaikant mažą rizikos lygį, o „Pensija 2 plius“ – ilgalaikis fondo vertės didėjimas išlaikant vidutinį rizikos lygį. Šie lygiai skiriasi pagal santykį, kiek „VB investicijų valdymas“ investuoja į akcijas ir obligacijas. J.Iržikevičius sakė, kad artėjant pensijos laikui klientui pravartu konsultuotis, kaip pereiti į mažiau rizikingą fondą, kad sukauptos lėšos būtų paimtos su didžiausia nauda.

Savanoriško pensijų kaupimo fondų dalyviams suteikiama daug galimybių pasirinkti: siūloma kaupti viename ar keliuose fonduose iš karto, galima rinktis priimtiną investavimo riziką, jeigu dėl kokių nors priežasčių kurį laiką žmogus nemoka įmokų, jo dalyvavimas fonde nenutrūksta, o jau sukauptas lėšas fondas ir toliau investuoja.