Verslininkai BNS teigia, kad iš valdžios reikia aiškumo dėl užsakymų dydžių, nes, norint vystyti šiuos pajėgumus, reikalingos investicijos. Jie taip pat kalba, kad nors Lietuvoje minas gaminti įmanoma, dalį jų komponentų reikėtų vis tiek atsigabenti iš užsienio, problemų gali kelti ir Lietuvoje pagamintos produkcijos sertifikavimas.

Pasak Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) vyriausiojo patarėjo Vinco Jurgučio, KAM inicijuota konsultacija su Lietuvos verslu dėl minų gamybos vyksta jau kurį laiką.

Jo teigimu, joje dalyvauja ir šiuo procesu rimtai domisi maždaug penkios privačios Lietuvos įmonės.

„Labai tikimės, kad tai leis turėti pirkimus, kuriuose lietuviškos įmonės galės pasiūlyti produkciją. (...) Kaip mes supratome iš Krašto apsaugos ministerijos, ambicija yra turėti gamybinį pajėgumą Lietuvoje“, – BNS sakė V. Jurgutis.

LGSPA atstovas pabrėžė, jog kol kas kalbama tik apie prieštankinių minų gamybą, tuo metu apie priešpėstines minas bus galima kalbėti Lietuvai galutinai pasitraukus iš jas draudžiančios Otavos konvencijos.

V. Jurgučio teigimu, garantuoti užsakymai būtų pagrindinė paskata šalies įmonėms pradėti gaminti minas, o nuo jų kiekio priklausytų produkcijos apimtis.

„Tie, kas svarsto apie galimybę gaminti šias minas, turi ambiciją nebūti tik Lietuvos kariuomenės aprūpintojais. Būtų labai sveikintina, jei šitą produktą galėtume eksportuoti ir į kitas šalis“, – kalbėjo asociacijos vyriausiasis patarėjas.

Ambicija yra turėti gamybinį pajėgumą Lietuvoje.

Oficialūs pokalbiai dėl priešpėstinių minų – tik nuo metų pabaigos

Liepos pradžioje naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad Lietuva ir Suomija planuoja kitąmet pradėti priešpėstinių minų gamybą savo ir Ukrainos reikmėms.

Pareigūnai teigė, kad gamyba galėtų prasidėti iškart po to, kai įsigalios pasitraukimas iš Otavos konvencijos – tai įvyksta praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis apie tai praneša Jungtinėms Tautoms.

Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa „Reuters“ teigė, kad ketinama išleisti „šimtus milijonų eurų“ ne tik prieštankinėms, bet ir priešpėstinėms minoms, pastarųjų planuojama užsakyti dešimtimis tūkstančių ar net daugiau.

Krašto apsaugos ministerijos BNS atsiųstame atsakyme teigiama, kad oficialius pokalbius dėl priešpėstinių minų įsigijimo ar gamybos Lietuva pradės tada, kai įsigalios pasitraukimas iš Otavos konvencijos – gruodžio 27 dieną.

„Užbaigus visas pasitraukimo procedūras, Lietuva, visų pirma, nagrinės galimybes įsigyti ar pasigaminti priešpėstinių minų Lietuvos rinkoje“, – teigia ministerija.

Tuo metu prieštankinės minos ir gynybiniai užtaisai įsigijami pagal patvirtintus planus per NATO paramos ir įsigijimų agentūrą, jos sąrašuose yra ir Lietuvos gamintojai.

„Papildomai šiuo metu pradėtos prieštankinių minų pirkimo procedūros iš Lietuvos gamintojų“, – BNS atsakė KAM.

Jau vysto minas su vokiečiais

Viena iš prieštankinių minų gamyba besidominčių įmonių – gynybos technologijų bendrovė „RSI Europe“. Tai BNS patvirtino jos vadovas Tomas Milašauskas.

Jis neatskleidė, kokioje stadijoje yra įmonės planai dėl minų gamybos, taip pat, ką domintų Lietuvoje gaminamos minos.

„Gamyba daroma po kontraktų, tai kontraktų jokių kol kas, bent jau mes, neturime“, – teigė T. Milašauskas.

Anot jo, Lietuvoje, priklausomai nuo Lietuvos kariuomenės poreikių, būtų galima gaminti įvairių rūšių minas.

„Pagaminti ir pripildyti jas Lietuvoje tikrai galima. Turim ir kompetencijas, ir pramonę, galinčią tą padaryt. Galbūt ne visi dar elementai yra pramonės išvystyti iki galo, bet jie neišvystyti dėl to, nes nebuvo istoriškai užsakymų. Jeigu būtų užsakymai, tai vėlgi, be problemų pagamintų ir išvystytų Lietuvos pramonė“, – BNS sakė T. Milašauskas.

Šiuo metu dronus bei nuotolinio sprogmenų inicijavimo sistemas gaminanti „RSI Europe“ įsikūrusi Vilniuje, o minų gamybai reikėtų atskiros gamybos linijos ir kitos vietos, kur būtų galima laikyti sprogiąsias medžiagas.

Apie minų gamybą Lietuvoje svarsto ir „Ostara Lab“, jos vienas akcininkų – karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.

„Mes kartu su partneriais esame suprojektavę, pagaminę ir pardavę distancinių minų dėjimo platformą ir ji dabar jau yra NATO valstybėje. Mes su savo partneriais, su savo technologijomis taip pat norime ateiti ir į Lietuvos rinką, pasiūlyti savo valstybei mūsų išdirbtą produktą, kuris jau veikia, kuris yra jau pagamintas“, – BNS kalbėjo D. Antanaitis.

„Ostara Lab“ minų gamyboje bendradarbiauja su vokiečių kompanija „Dynamit Nobel Defence“. Kompanijos pagamintų minų įsigijo NATO valstybės, jos yra naudojamos ir Ukrainoje.

„Jeigu Lietuva užsakytų, tai, be abejo, dalis gamybos būtų Lietuvoje, taip pat ir ekspertizė liktų Lietuvoje“, – teigė D. Antanaitis.

Pasak jo, KAM šiuo metu yra paskelbusi konkursą pagaminti nedidelį kiekį priešvikšrinių ir priešdugninių minų ir tada būti pasiruošus pagaminti didesnį kiekį.

„Tačiau KAM neįsipareigoja to nupirkti, o tai labai riboja investicijas, kadangi per didelė rizika investuoti kelis milijonus ir nėra jokių garantijų, kad bent tai atsipirks, nekalbant apie tai, kad atneš pelną“, – sakė D. Antanaitis.

Iššūkis – sertifikavimas

Anot „Ostara Lab“ akcininko, Lietuvos įmonės turi potencialo gaminti minas, tačiau, jei nuspręstų daryti tai vienos, procesas užtruktų.

„Todėl labai svarbu įsilieti į pasaulio tiekimo grandinę, su lenkais, suomiais, vokiečiais, amerikiečiais, italais sudarant bendradarbiavimo sutartis arba jungtinę veiklą,. Kartu gaminant minas galima pasiekti sėkmę“, – teigė D. Antanaitis.

Pašnekovų teigimu, šalyje norint gaminti minas vienas iš iššūkių būtų produkcijos sertifikavimo procesas.

„Sertifikavimas yra labai svarbu tam, kad būtų užtikrinta, jog produktas, šiuo atveju prieštankinė mina, yra saugi naudoti. Saugi, kada yra elektromagnetinis, vibracinis poveikis, temperatūrų pasikeitimas ir panašiai. Ir kad mina tikrai suveiks. Taip pat labai svarbu žinoti ir dokumentaciją“, – aiškino D. Antanaitis.

Pasak jo, daug sudėtingiau būtų su priešpėstinių minų gamyba, nes jas gali gaminti tik tos valstybės, kurios gamina visus šio ginklo komponentus.

„Pavyzdžiui, jeigu mes perkame iš kitos valstybės, kuri pasirašiusi Otavos konvenciją, sprogmenis ir galutiniam vartotojų sertifikate nurodome, kad sprogmenys bus panaudoti priešpėstinių minų gamybai, mums niekas neparduos jų. (...) Taip pat bus problema jas sertifikuoti, nes jokia valstybė, kuri yra pasirašiusi Otavos konvenciją, neleis sertifikuoti pas save. O tokios valstybės, kurios nepasirašiusios, bus dvi – čia bus Suomija ir Lenkija – ir jos, ko gero, paims monopolį šių minų gamyboje“, – teigė D. Antanaitis.

Žaliavos ir dauguma komponentų – Lietuvoje

LGSPA direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad minų gamybai reikalingų kompetencijų Lietuvoje yra.

Asociacijos vadovų teigimu, siekiama, kad didžioji dalis proceso – nuo žaliavų ir komponentų gamybos iki surinkimo – vyktų Lietuvoje.

Jų teigimu, minoms reikalinga sprogstamoji medžiaga šalyje dar negaminama. Tačiau, pasak LGSPA atstovų, šios žaliavos gamyba Lietuvoje galėtų prasidėti „gana greitai“ – dėl to jau konsultuojamasi su potencialiais gamintojais, kurių pašnekovai neįvardijo.

Kaip rašė BNS, premjeras Gintautas Paluckas anksčiau yra sakęs, kad Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ galėtų dalyvauti Lietuvoje gaminant sprogmenis – anot jo, „Achema“ yra atlikusi jų gamybos projekto ekonominio atsiperkamumo studiją ir jau nusižiūrėjusi sklypą gamyklai.

Pernai spalį valstybės valdoma Pakruojo gręžimo, griovimo ir sprogdinimo darbų įmonė „Detonas“ paskelbė, kad už 28 mln. eurų šiaurės Lietuvoje statys trotilo (TNT) gamyklą. Tačiau šiemet kovą bendrovės akcininkė Susisiekimo ministerija pareiškė jog, 2025 metais gamyklos statybos dar neprasidės, o jai būtų reikalinga 100 mln. eurų viršijanti investicija.

Vis dėlto įmonė teigia turinti „dideles ambicijas“ plėtoti šį gynybos pramonės objektą.

Taip pat pernai rudenį pranešta, kad Lietuva su oficialiai neįvardyta Ukrainos įmone pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo statant RDX sprogmenų gamyklą. Kaip rodo BNS surinkti duomenys, juos ketina gaminti Ukrainos įmonė Specialiosios chemijos centras.

„Minų gamyba su žaliavos gamyba yra glaudžiai susiję. Aišku, žaliavos gamyba turėtų prasidėti nepriklausomai ir nuo pačių minų gamybos. Bet kokiu atveju, bet kuri gamyba susijusi su užsakovu. Jeigu yra užsakymas, bus ir gamyba“, – BNS sakė V. Sabaliauskas.

LGSPA atstovų teigimu, pirmajame minų gamybos etape joms reikalingą sprogstamąją medžiagą galbūt reikėtų importuoti, be to, iš užsienio turėtų būti atsivežami ir minoms reikalingi detonatoriai.

Nuo A iki Z sunku pagaminti

D. Antanaitis mano, kad Lietuvos gamintojai turėtų koncentruotis į skirtingų minų komponentų, o ne pilno produkto pagaminimą.

„Nuo A iki Z sunku pagaminti daiktą Lietuvoje, todėl turime kažkaip tai save profiliuoti, į ką mes žiūrime, nes netgi ir didieji rinkos žaidėjai taip pat profiliuojasi. (...) Mums irgi reikia tą daryti, o ne būti visų galų meistrais“, – teigė jis.

D. Antanaičio įmonės koncentruojasi į distancinių minų dėjimo, išmetimo prietaisų gamybą, magnetinių minų įrausimo į žemę automatizavimą, tam tikrų minų dalių surinkimą.

„Bet visas sertifikavimas ir sprogmenų pildymas, tai vyktų ne Lietuvoje“, – sakė „Ostara Lab“ akcininkas.

Anot jo, norint gaminti minų dalis Lietuvoje, jo įmonei reikėtų investuoti nuo 600 tūkst. iki pusantro milijono eurų.

„Čia nedaug, nes viskas priklauso, ką tu gaminsi. Nes jeigu mes kalbam apie liejyklą su liejyklos reikalais, tada žymiai daugiau tau reikia investicijų, nes prie tų investicijų reikia priskaičiuoti ir personalą, kurį reikia apmokyti“, – kalbėjo D. Antanaitis.

BNS rašė, kad Vyriausybė birželį leido neskelbti viešo pirkimo konkurso įsigyjant Lietuvoje pagamintus kovinius užtaisus – bepiločius šaudmenis, vadinamuosius dronus „kamikadzes“, ir prieštankines minas.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tuomet sakė, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios gali gaminti tokio tipo ginkluotę, su jomis jau kalbamasi dėl įsigijimų.