Nuo ketvirtadienio nutrūkus tarptautiniams oro skrydžiams, šalies verslas priverstas skaičiuoti šimtatūkstantinius nuostolius. Oro erdvės paralyžius leido uždirbti tik nedaugeliui.

Ugnikalnio Islandijoje išsiveržimas ir virš Senojo žemyno pakibęs pelenų debesis tapo ypač prasta naujiena vasaros kelionių sezoną pradėjusiems kelionių organizatoriams.

"Kol kas neįmanoma įvertinti, kiek nuostolių patirsime, nes padėtis keičiasi kone kas penkias minutes. Akivaizdu, kad nuostolius teks skaičiuoti šimtais tūkstančių litų. Galutinę sumą lems tas faktas, kiek ilgai truks tokia padėtis", – vakar dienraščiui tvirtino vieno didžiausių šalies kelionių organizatorių "Novaturo" rinkodaros vadovas Tomas Mikalonis.

Turizmo asociacijos duomenimis, užsienio šalyse dėl atšaukiamų skrydžių yra įstrigę apie 2 tūkst. poilsiautojų. Anot prezidentės Danutės Mažeikaitės, daugiausia turistų yra pasilikę Egipte, Kanarų salose ir Turkijoje. Jie visi aprūpinti maistu, gėrimais ir nakvyne.

Kita dalis užsienyje pasilikusiu Lietuvos piliečių yra išskridę verslo ar asmeniniais tikslais. "Jie įstrigę ne tik Europos, bet ir kitose pasaulio šalyse, jiems dėmesį skiria mūsų agentūros. Žmonėms suteikiama informacija, kai kuriems siūloma grįžti į Lietuvą ne oro transportu, o sausumos ir vandens", – sakė Turizmo asociacijos vadovė.

Tačiau, pasak jos, yra labai daug norinčių grįžti, todėl tiek keltai, tiek sausumos transportas užpildytas.

Naujienų iš pasaulio oro uostų ypač laukia tarptautinės krovinių gabenimo bendrovės. Jos kol kas neskuba perplanuoti savo darbų, nes viliasi, kad oro erdvė netrukus bus laisva. Įmonės "Ad rem" Oro ir jūrų skyriaus direktorius Mantas Marcinkevičius tvirtino, kad nemažai krovinių įstrigo įvairiuose pasaulio oro uostuose – daug jų laukia Azijoje: Kinijoje, Honkonge.

"Nuostolių dar neskaičiuojame, bet jų bus. Negalime įvykdyti įsipareigojimų klientams, kroviniai stovi oro uostuose, o žmonės dirba ir yra bet kada pasiruošę juos pakrauti", – sakė įmonės atstovas. – Tačiau dėl tokios padėties daugiau kenčia mūsų klientai, kurie negali imtis darbų, nes negauna žaliavos, medžiagų, detalių. Jeigu bendrovės neturi atsargų, gali sustoti ir gamyba."

Kai kurie verslininkai suskubo ieškoti kitų būdų, kaip kuo greičiau į Lietuvą parsigabenti užsakytas prekes, ir kreipėsi pagalbos į krovinius jūriniais konteineriais gabenančias Klaipėdos uosto įmones. Tačiau pastarųjų atstovai tikina, kad laivuose laisvų vietų artimiausiems reisams jau seniai nėra.

"Gana dažnai lėktuvais gabenami visiškai kitokie kroviniai nei konteineriais. Paprastai tai būna greitai sugendančios prekės, nes kelionė laivu vis dėlto užtrunka. Tačiau įsisiūbavus krizei buvo sumažintas ir konteinerius gabenančių laivų skaičius, todėl dabar vietos juose nuolat trūksta. Pasitaiko, kad konteineriui kartais vietos ant laivo reikia laukti ir mėnesį ar daugiau, todėl priimti krovinius, kurie negali būti pargabenti lėktuvais, šiuo metu vargu ar pajėgtume", – komentavo vienos jūrinius konteinerius laivais gabenančios bendrovės vadybininkas.