Lietuvoje daugėja ne tik golfo mėgėjų, bet ir lėtojo maisto filosofijos puoselėtojų. Sujungę šiuos du dalykus jie kuria kokybiško poilsio ir valgymo malonumo oazę pačiame Europos geografiniame centre.

"Kai restoranų versle dirbti daugiau nei dešimt metų, pradedi manyti, ar tai tik skanus maistas ir geras aptarnavimas. Iš tikrųjų, pirmiausia tai yra socialinis reiškinys. Norėjosi, kad šioje vietoje labiau nei bet kas kitas būtų akcentuojamas klubo narių, verslininkų, bendruomenių, šeimų artumas", – sakė Europos centro golfo klube nesenai įsikūrusio lėtojo maisto restorano "Salvete" savininkė Alvyda Eigminienė.

Kartu su golfo sezono pradžia, balandžio viduryje, duris atvėręs restoranas įsikūrė anaiptol ne sraigės greičiu – vos per pusantro mėnesio, tačiau kiekviena jo interjero detalė ir valgiaraščio eilutė gerai apgalvota.

"Norėjosi viską padaryti kitaip. Šiame restorane turėjau saviraiškos laisvę sudėti viską, ką gero, gražaus esu mačiusi, skanaus ragavusi ir gerus įspūdžius iš kelionių po įvairias pasaulio šalis. Anksčiau to padaryti neturėjau galimybės, nes vadovavau tinklui priklausantiems restoranams, kur egzistavo ir tam tikri standartai", – pasakojo verslininkė A.Eigminienė.

Ilgą vadovavimo restoranams patirtį turinti Europos centro golfo klubo restorano "Salvete" savininkė šiomis dienomis save juokaudama vadina jauna verslininke. "Kai buvau tik restorano vadovė, atrodo, viskas buvo paprasčiau. Nors puikiai žinau, kaip vyksta šis verslas, tapusi restorano savininke pradėjau daugiau jaudintis, ar klientams patiks, nepatiks ir pan. Todėl stengiamės išklausyti kiekvieną restorano lankytoją, pajausti jo skonį ir tai sudėti į valgiaraštį", – pasakojo pašnekovė.

Restorano "Salvete" virtuvėje kiekvieną dieną gaminami skirtingi patiekalai. Valgiaraštyje įvardijama, kad galima rinktis jautieną, vištieną ar ėrieną, tačiau vieną dieną virtuvės šefas gali pasiūlyti jautienos išpjovos kepsnį, kitą – jautienos šašlyką.

A.Eigminienės teigimu, kai restoranas nuo Vilniaus centro nutolęs apie 26 km, pritrūkus produkcijos nulėkti į parduotuvę ir jos įsigyti nėra galimybės, o šaldyti ar kaip nors kitaip apdoroti didesnį kiekį savininkei nekyla ranka. "Pas mus viskas šviežia", – akcentavo ji.

Žinomas virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas neslėpė, kad į Europos centro geografinį centrą važiuoja pasikrauti geros energijos, pajusti geros auros ir pabendrauti su Alvyda. "Labai svarbu pajusti malonumą nuo gero poilsio, skanaus maisto ir artumo", – pabrėžė jis.

Apie lėtojo maisto filosofiją

"Festina lente" – skubėk lėtai, kaip išmintingai teigiama lotyniškoje sentencijoje. Didelė kasdienė sparta tolina valgymo, kaip socialinio įvykio, objektą, juolab šeimos prie bendro stalo susėda vis rečiau. Į tai dėmesį atkreipęs italas Carlo Petrini inicijavo naujos filosofinės lėtojo maisto minties atsiradimą, kurios centre atsidūrė žmogus ir jo gyvenimo šaltinis – maistas.

Lėtojo maisto judėjimo filosofija glaudžiai susijusi su lotyniškąja sentencija ir pasirinktu sraigės simboliu: neskubėk, negailėk laiko šeimai, draugams. Svarbu pripažinti maisto teikiamą malonumą, išmokti džiaugtis receptų ir skonių gausa. Ši filosofija nuo valgymo malonumo išsiplėtė iki gyvenimo kokybės ir identiteto vertybių.