Patraukliomis degalų kainomis ilgai nesidžiaugsime?

„Nuo vasaros pradžios kaina pradėjo po trupučiuką mažėti, tai liečia ir benziną, ir dyzeliną. Tai nėra dideli skaičiai, bet vasarą sutikome su kainomis virš 1,5 euro, o palydime su kaina, kuri yra arti 1,4 euro. Tai iš tikrųjų gan keista tendencija. Paprastai vasarą būna daug kelionių ir šią vasarą jų irgi buvo daug, skrydžių skaičius muša rekordus, bet kainos, kaip matome, neauga. Viena iš pagrindinių priežasčių vis dėlto yra ekonomika. Ekonomika skirtinguose regionuose vystosi skirtingai. Šiuo atveju turbūt didžiausią įtaką padarė Kinijos ekonomikos, sakykime, prastėjantys rezultatai ir benzino eksporto sumažėjimas, nors JAV rodikliai buvo šiek tiek geresni, nei buvo tikėtasi. Šalia viso to galbūt yra nuojauta, kad centriniai bankai pradės mažinti palūkanas, o palūkanų mažinimas reiškia vartojimo padidėjimą. Šie veiksniai turėjo kelti kainas, bet kol kas mes nematome tų optimizmo ženklų, ir šalia viso to dar yra grėsmingų aplinkybių, kaip įtampos ar netgi karai. [...] Paprastai tokie įvykiai duoda labai spartų šuolį į viršų. Prie viso to mes dar laukiame žiemos sezono, kai energetikos poreikis padidėja ir yra daug nestabilumo. Labai įdomu, į ką tai virs“, – kalbėjo kainų ekspertas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Viena vertus, dabar kainos lyg ir nuosaikiai mažėja, tačiau, iš to, ką sakote, galima spręsti, kad tokiomis kainomis ilgai nesidžiaugsime?

– Manyčiau, kad taip. Dabar iš tikrųjų esame ant briaunos ir bet koks pūstelėjimas gali nulemti kainų pokytį į didesnę pusę labai staiga.

– Ar galime palyginti Baltijos regionų degalų kainas? Kokia Lietuvos situacija?

– Lietuva kol kas mūsų regione atrodo patraukliai. Visgi galbūt čia atsirado tam tikra konkurencija ir mes atrodome gerokai geriau negu Baltijos sesės. Pas mus degalai ne daug, bet pigesni nei Lenkijoje. Sakyčiau, kol kas šiuo atžvilgiu viskas gerai.

– Pigiau nei Lenkijoje? Retai taip būna.

– Iš principo, taip. Dažniausiai Lenkijoje būdavo pigiau.

Pas mus degalai ne daug, bet pigesni nei Lenkijoje.

– Kalbant apskritai apie energetiką, poreikis naudoti atsinaujinančiąją energiją taip pat kainą turėtų šiek tiek kilstelti, ar ne?

– Dar vienas veiksnys, kuris garantuotai kels kainą po naujųjų metų, tai akcizų pakitimas. Preliminariais skaičiavimais kaina turėtų kilti 0,08–0,16 euro už litrą. Taip norima išstumti iškastinį kurą ir keisti jį ekologiškesniu. [...] Paprastai matome, kad ne vien objektyvūs veiksniai veikia kainą, bet ir, sakykime, situacija rinkoje ir noras, pavyzdžiui, pačių degalinių užsidirbti daugiau, pasinaudojant tam tikra proga. Arba atvirkščiai vienas ar kitas žaidėjas įsitrauks į konkurencinę kovą ir tada gali tą kainą numušti. Tačiau dabar, žiūrint į, sakykime, netolimą perspektyvą – kitus metus, degalai brangs dėl akcizų. Kitas dalykas – alternatyva jam – elektra šiandien dar nėra pasiruošusi perimti srauto. Čia mes turime klausimą ir dėl pajėgumo, ir dėl infrastruktūros. [...] Visi šie dalykai veda prie to, kad virsmas yra gana lėtas ir nesinchronizuotas. Sakyčiau, jei kalbame apie norą išstumti iškastinį kurą, mums, be abejo, reikia galvoti ne tik apie kainų reguliavimą, bet ir apskritai apie infrastruktūrą, pajėgumus, galų gale – apie konkurenciją.

– Apibendrindami mūsų pokalbį, ką galime pasakyti apie rudenį – kainos keisis? Ir ar visų degalų, ar visgi reikėtų išskirti benziną, dyzeliną, dujas?

– Dyzelinas, galime garantuoti, bus brangesnis. Jis ir dabar liko brangesnis nei benzinas, kai įprastai taip nebūdavo. Tačiau jo paklausa padidės. Po naujųjų metų turėsime pabrangimą dėl akcizų ir turbūt reikia sekti dabar geopolitinius įvykius, kurie iš tikrųjų gali nulemti visų pirma ekonomiką.

– Dar vienas dėmuo, kuris anksčiau neegzistavo, – dirbtinis intelektas. Kaip tai gali paveikti energetiką ir jos kainas?

– Dabar pasirodė nemažai publikacijų, kad dirbtinis intelektas reikalauja nemažai energijos ir kuo daugiau užklausų, kuo daugiau sugeneruoto turinio, tuo daugiau elektros sunaudota ir visam tam reikia didesnių pajėgumų. Jeigu mes neturėsime daugiau elektros, ji brangs, kol nesusibalansuos poreikis ir pasiūla.