- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekdama įvertinti, kaip Seime svarstomas naujojo socialinio modelio projektas paveiks Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą užsienio investuotojams, VšĮ „Investuok Lietuvoje" viešai paskelbė išsamią projekto analizę. Analogų neturinčiame dokumente ne tik įvertintos investicijų pritraukimui didžiausią įtaką darančios darbo santykių sritys, bet ir patiektos tarptautinių organizacijų rekomendacijos, aptarta geroji Centrinės ir Rytų Europos regiono praktika.
„Naujojo socialinio modelio projektas - labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti tolesnį Lietuvos ekonominį konkurencingumą. Todėl apie jį būtina kuo daugiau diskutuoti, aptariant svarbiausius numatomus pokyčius, o jei reikia - siūlant pataisymus. „Investuok Lietuvoje" analizė užpildė svarbią nišą - joje aptariama kitų šalių patirtis ir tarptautiniai standartai. Manau, kad dokumente pateiktos įžvalgos leis suprasti, kaip Lietuva atrodo bendrame Centrinės ir Rytų Europos kontekste bei pasiūlys papildomų argumentų modelio rengėjams, sprendimų priėmėjams ir visiems, besidomintiems šia tema", - teigia viena iš bendruomenės „Dirbanti Lietuva" iniciatorių, Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers" tinklo Vilniuje koordinatorė Andželika Rusteikienė.
Pasak JPP „Kurk Lietuvai" alumno ir „Dirbančios Lietuvos" dalyvio Igno Rubiko, Lietuvos Darbo kodeksas iš esmės nesikeitė jau dešimt metų, tuo tarpu verslo aplinka, darbdavių ir darbuotojų santykiai kinta nuolat - dėl globalios ekonominės konkurencijos ir atvirų valstybių sienų šios sritys tampa itin dinamiškos.
„Teisinis reglamentavimas šiandien vienoks, o ekonominė tikrovė - jau visai kitokia. Dėl to kenčia ir darbuotojai, negaunantys kodekse žadamų garantijų, ir darbdaviai, dėl nelanksčių įstatymų negalintys įdarbinti reikiamo kiekio ar kvalifikacijos žmonių. Šiandien pagal priėmimo į darbą ir atleidimo procedūrų sudėtingumą esame vos 120 pasaulyje, pagal atleidimo iš darbo kaštus - 109, pagal darbo santykių lankstumą - 102. Kaimyninė Estija pagal pastarąjį rodiklį - jau 13 vietoje. Akivaizdu, kad būtini pokyčiai", - teigė I. Rubikas.
„Investuok Lietuvoje" ekspertų teigimu, nelankstus darbo santykių reguliavimas sukuria papildomų kaštų ir rizikos tiek vietinio kapitalo verslui, tiek ir užsienio investuotojams. Tai gali lemti investuotojo sprendimą vykdyti investicinį projektą kitoje valstybėje. Įgyvendinus ataskaitoje pateiktus pasiūlymus ir pastabas, ne tik pavyktų pagerinti šalies investicinį klimatą, bet ir atsirastų palankios sąlygos didėti užimtumui, sumažėtų šešėlinės ekonomikos apimtys, būtų geriau patenkinti ne tik darbdavių, bet ir darbuotojų poreikiai.
„Investuok Lietuvoje" ataskaita „Socialinio modelio įtaka investicinei aplinkai: analizė ir rekomendacijos" parengta bendradarbiaujant kartu su Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai" dalyviais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...