Paskatinti bedarbius dirbti siūlo viliojant premija, tačiau darbdaviai įžvelgia riziką

Įmonė Vilniuje gamina pramonės įrenginius kitoms gamykloms. Vidutinė alga – gerokai per tūkstantį eurų į rankas. Dirba 200 žmonių. Dabar pat galėtų įsidarbinti dar pusšimtis. Būtent darbuotojų trūkumas – viena pagrindinių plėtros stabdžių.

„Darbuotojų trūkumas riboja mūsų plėtros greitį, nes mūsų plėtra priklauso nuo to, kiek mes turime kvalifikuotų darbuotojų, ir kaip greitai mes juos galime pasiruošti būtent ekonominio pakilimo cikle“, – sakė „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskevičius.

Darbuotojų ieško universitetuose, profesinėse mokyklose. Dalis ateina išgirdę iš pažįstamų. Įmonė skelbimus siunčia ir Užimtumo tarnybai, bet ten sau tinkamų neranda. „Mes keliame savo laisvas vietas, bet praktiškai iš ten ateina mažiau nei vienas procentas darbuotojų“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Kita įmonė veža krovinius. Turi padalinius Kėdainiuose, Kaune ir Vilniuje. Ieško vairuotojų ir vadybininkų. „Kėdainiuose turbūt mažiausiai jaučiame darbuotojų stygių. Nėra tokio didelio trūkumo ir Kaune. Didžiausią trūkumą ir dinamiškumą matome Vilniuje. Čia žmonės yra kitokie – labai skiriasi nuo Kėdainių ir Kauno, nes žmonės labiau linkę keisti darbus“, – teigė „Lineja Transport“ direktoriaus pavaduotoja Jurgita Norkienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir ši įmonė sakė pastebinti, kad didelė dalis ateinančių iš Užimtumo tarnybos nenori dirbti. „Yra tikrai didžiulė dalis, kurie ateina į darbo pokalbį, nes jiems reikia užsidėti tam tikrą varnelę, kad jie buvo darbo pokalbyje“, – akcentavo J. Norkienė.

Užimtumo tarnyboje dabar – beveik 200 tūkst. bedarbių. Valstybė jiems apmoka privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), bedarbiai daugiau nei pusmetį gali gauti išmokas. Jos priklauso nuo iki tol gautos algos, bet yra „lubos“.

„Tai bus apie 920 eurų ir kas tris mėnesius paskui šiek tiek mažėja“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Martynas Šiurkus.

„Pastebėjome, kad žmonės dažnai yra įkalinami nedarbystėje būtent todėl, kad stengiasi maksimaliai išnaudoti valdžios mokamą pašalpą“, – pasakojo Laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva.

Laisvosios rinkos institutas siūlo bedarbio pašalpą paversti įsidarbinimo premija. Jei žmogus įsidarbintų nors ir per mėnesį, vis tiek jam išmokėti pinigus, kuriuos Užimtumo tarnyboje būtų gavęs per devynis mėnesius.

„Taip šiandien, deja, dažnai nutinka būtent todėl, kad žmonės galvoja, kad gali maksimaliai išnaudoti pašalpų mokėjimo laikotarpį“, – samprotavo E. Leontjeva.

Viliamasi, kad bedarbiams didėtų paskata, kuo greičiau pradėti dirbti, bet ministerija dvejoja. „Mes žmogui turime užtikrinti tam tikras pajamas, kuomet jis neranda darbo. Tai kas būtų tokiu atveju, jei mes jam išmokėtume, o jis vėl netektų darbo po dviejų ar trijų mėnesių?“ – pastebėjo M. Šiurkus.

Pastebėjome, kad žmonės dažnai yra įkalinami nedarbystėje būtent todėl, kad stengiasi maksimaliai išnaudoti valdžios mokamą pašalpą.

Skeptiški ir kai kurie darbdaviai. „Ar nebus taip, kad po devynių mėnesių žmogui neapsimokės arba jis nenorės dirbti toje pačioje pozicijoje? Tada jis ieškos kito kelio“, – svarstė „Lineja Transport“ direktoriaus pavaduotoja.

Tačiau ministerija sutinka – dabartinė Užimtumo tarnybos veikla turi nemažų trūkumų. Didelė dalis registruotų bedarbių net nėra bedarbiai. „Įtariame, kad dalis asmenų naudojasi Užimtumo tarnybos statusu ir galbūt dirba šešlėlyje, tam, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo“, – spėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas.

Ministerijos skaičiavimais, tokių gali būti net trečdalis visų registruotų bedarbių. „Tokių gali būti apie 20-30 proc. Tos problemos yra žinomos, todėl mes artimiausiu metu priiminėsime tam tikrus užimtumo įstatymo pakeitimus, kaip padėti tiems žmonėms, kurie nori dirbti, yra motyvuoti susirasti darbą, ir kaip padėti tiems, kurie negali susirasti darbo“, – akcentavo M. Šiurkus.

Kvalifikuotų darbuotojų nuolatos ieškanti įmonė sakė nusiteikusi, kad jų trūks nuolatos. „Aš manau, kad mes iš šios problemos niekada neišeisime. Žvelgiant į savo konkurentus, savo užsakovus, – visoje Europoje kvalifikuotų darbuotojų trūksta“, – pastebėjo „Arginta Engineering“ vadovas.

Bet, anot jo, jei su ta pačia problema susiduria ir tavo konkurentai, tai – jau nebe problema.