- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pigesnių maisto produktų parduotuvių lentynose nebus ir po Naujųjų. Atvirkščiai – specialistai skaičiuoja, kad po švenčių maisto kainos šoktels dar labiau ir nekris mažiausiai pusmetį, praneša LNK.
Tie, kurie parduotuvėje vis dar neskaičiuoja, pradėti gali po Naujųjų.
Kitų metų pradžioje galbūt galima kalbėti tik apie kainų augimo sulėtėjimą ir to piko paieškas. Tikėtis, kad kainos galėtų pradėti judėti žemyn, manau, galima ne anksčiau vėlyvo pavasario“, – aiškino ekonomistas Tadas Povilauskas.
Prieš šventes kainų kilimą šiek tiek švelnina prekybos tinklų konkurencija.
„Dabar visiems tinklams svarbu susirinkti žmones į paskutinę gruodžio dekadą. Jie stipriau konkuruoja, duoda geresnes kainas“, – komentavo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Prognozuojama, kad kitąmet brangs vienintelė iki šiol nepabrangusi kiauliena, po Naujųjų toliau augs pieno kainos.
„Žalio pieno supirkimo kainos yra istoriškai didžiausios per dešimt metų. Priežastis – visame pasaulyje didėjančios pieno gaminių kainos. Ši tendencija turėtų artimiausiu metu nekisti“, – sakė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistė Dovilė Grauzdytė.
V. Skaraičio / BNS nuotr.
Pernai daržovių kainos buvo žemiausios per pastaruosius penkerius metus, todėl pokytis šiemet ir atrodo drastiškas. Tiesa, didesnes kainas lėmė prastas derlius, o pigesnių daržovių nereikėtų tikėtis dar bent pusmetį.
„Kaip ir kiekvienam sektoriui, dabar trūksta darbuotojų, ypač sezoninių darbuotojų daržininkystės ūkiuose. Dalies daržovių tiesiog nebuvo kam nuimti“, – kalbėjo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Gruodžio mėnesį labiausiai brango bulvės, juoda duona, aliejus, pienas, silkė, kava ir arbata.
Augant lietuvių pajamoms (tikėkimės, jos augs), ir maisto kainos turės artėti prie Europos Sąjungos vidurkio.
„Pigiausių prekių krepšelis brango mažiau, tik 4 proc. Žinomų prekių ženklų krepšelis brango daugiau, beveik 12 proc.“, – šnekėjo P. Čepkauskas.
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad lietuviai iki šiol maistui skiria maždaug penktadalį savo pajamų ir lenkia bendrą Europos Sąjungos vidurkį. Toks pinigų paskirstymas, anot specialistų, neturtingumo ženklas.
Tiesa, nepaisant to, kad maisto kainos labai išaugo, Lietuvoje jos vis dar kur kas žemesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Pigesnis maistas nei Lietuvoje yra tik Vengrijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje Lenkijoje ir Rumunijoje.
„Augant lietuvių pajamoms (tikėkimės, jos augs), ir maisto kainos turės artėti prie Europos Sąjungos vidurkio, nes maisto kainos Lietuvoje yra mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje, o mūsų algos yra didesnės negu Latvijoje“, – sakė T. Povilauskas.
Pastarąjį mėnesį atpigo kiaulienos nugarinė, virtos dešros, bananai, jūros lydeka ir obuoliai. Nors išlošti iš šventinių akcijų pirkėjams pavyks labai nedaug. Maisto kainos pasaulyje per pastaruosius keletą mėnesių pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Šimkus: turime sukurti realią būsto prieinamumo strategiją
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad būsto politikos formuotojai turi suprasti, jog kalbėti reikia ne apie būsto įperkamumą, bet apie būsto prieinamumą ir tam reikia sukurti strategiją. ...
-
Darbo užmokestis per metus augo 11 proc., per ketvirtį – 1,9 proc.1
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) trečiąjį ketvirtį siekė 2,238 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 10,9 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai ir 1,9 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirt...
-
Gydymo įstaigos: nutrauktos sutartys su „Foxpay“ didelių problemų nekelia
Teisėsaugos tiriamos ir licencijos netekusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ daliai klientų ieškant kitų būdų, kaip priimti mokėjimus už paslaugas, gydymo įstaigų atstovai teigia didelių problemų nepatiriantys, nors n...
-
D. Kreivys Vašingtone pasirašys susitarimą su JAV dėl mažų branduolinių reaktorių1
Kadenciją baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys ir JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm (Dženifer Granholm) antradienį Vašingtone ketina pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo Lietuvai rengiant ketvirtosios kartos ma...
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...