- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Manau, kad nė vienas laisvę mylintis žmogus ar bendrovė neturėtų ne tik daugiau pirkti „Tesla“ automobilių ar jais prekiauti, bet ir bet kokiu kitu būdu savo pinigais remti bet kokį Elono Musko verslą“, – teigė politikos analitikas Marius Laurinavičius. Jis pateikė užsienio valstybių, kurios jau ėmėsi veiksmų, pavyzdžius ir uždavė klausimą Lietuvos verslininkams.
Savo įžvalgomis su nuorodomis į užsienio žiniasklaidą, kurioje raginama boikotuoti „Teslą“, analitikas pasidalijo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Tokiam savo apsiprendimui jis įvardijo dvi priežastis.
„Pirmiausia, manau, kad nė vienas laisvę mylintis žmogus ar bendrovė neturėtų ne tik daugiau pirkti „Tesla“ automobilių ar jais prekiauti, bet ir bet kokiu kitu būdu savo pinigais remti bet kokį E. Musko verslą. Nes bent jau man tapo visiškai akivaizdu, kad E. Muskas yra pasirengęs dėl savo verslo interesų parduoti ne tik Ukrainą ar Taivaną, bet ir visus mus, mūsų laisvę, baisiausiems pasaulio diktatoriams ir nusikaltėliams“, – rašė M. Laurinavičius.
E. Muskas yra pasirengęs dėl savo verslo interesų parduoti ne tik Ukrainą ar Taivaną, bet ir visus mus, mūsų laisvę, baisiausiems pasaulio diktatoriams ir nusikaltėliams.
Ar atsiras tokių verslininkų Lietuvoje?
Savo įraše analitikas taip pat paminėjo Lietuvoje vykstančią diskusiją, kuomet žeriami kaltinimai – dažniausiai prieš diktatūras, diktatorius bei jų įtaką arba net tiesiogiai prieš karą kovojantiems aktyvistams dėl vadinamosios „cancel culture“ (reiškinys, kai nustojami remti visuomenės veikėjai, įmonės, jei šie pasakė ar padarė tai, kas, manoma, yra nepriimtina ar įžeidu – aut. past.).
„Taigi, kai vėl kas nors aiškins apie „cancel culture“ tokiame kontekste, žinokite, kad verta apsidairyti aplink – bent jau į daug brandesnės demokratijos valstybes. O mano pateikiamas pavyzdys akivaizdžiai parodo, kad Kanadoje – šalyje, kuri tikrai aukščiau Lietuvos tiek bendrai demokratijos, tiek ir laisvės indeksuose, tiesioginis raginimas boikotuoti „Tesla“ skelbiamas didžiausiame, autoritetingiausiame ir patikimiausiu laikomame šalies laikraštyje. O ir socialiniuose tinkluose – konkrečiai žiūrėjau „Twitter“, po tokio raginimo diskutuojama ne apie „cancel culture“, o apie korporacijų (ne)atsakingumą šiuolaikiniame pasaulyje, tokių veikėjų, kaip E.Muskas ir verslo apskritai atsakomybę demokratijose. Taivano, kuris irgi visuose minėtuose indeksuose yra aukščiau už Lietuvą, gynybos ministerija irgi nė kiek nesibaimina viešai skelbti, kad su „Tesla“ jiems nebepakeliui, ir šie automobiliai daugiau nebus perkami“, – detalizavo M. Laurinavičius.
Suomijoje, pasak jo, garsiausi šalies verslininkai taip pat ėmė rodyti pavyzdį. Jie viešai pareiškė, kad nori parduoti savo „Tesla“. „Ar atsiras tokių verslininkų Lietuvoje?“ – feisbuke klausė analitikas.
Užsienio žiniasklaida: E. Muskas nuėjo per toli
Viename iš M. Laurinavičiaus pateikiamų pavyzdžių – „The Globe and Mail“, rašoma, kad E. Muskas nuėjo per toli. Jo sukti pamąstymai apie Rusiją-Ukrainą, Kiniją-Taivaną ir Kanye Westą užbaigė jo virsmą verslo pasaulyje.
Šį mėnesį, E. Musko „Twitter“ vykdytoje apklausoje pagrindinis pasiūlymas buvo, kad Ukraina turėtų pasiduoti Rusijos reikalavimams. Tai supykdė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tačiau E. Muskas ir toliau laikėsi savo. „Karas yra aukščiausiasis teismas“, – tviteryje rėžė jis.
Atsisakė finansuoti „Starlink“ paslaugą Ukrainoje
Primename, kad turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomo E. Musko kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ atsisakė finansuoti jos sukurtą palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, kurią ji Kijevo prašymu pati ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis.
„Mes negalime toliau dovanoti terminalų Ukrainai arba neribotą laiką finansuoti esamų terminalų“, – sakė „SpaceX“ valstybinių pardavimų vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja sprendimą nebeskirti 41 mln. eurų paramos įmonių elektromobiliams
Susisiekimo ministerijai verslui pažadėtą 41 mln. eurų paramą elektromobiliams įsigyti nusprendus skirti viešosios infrastruktūros finansavimui, kai kurie politikai ir verslo atstovai kritikuoja tokį sprendimą, o verslininkai sako buvę apgauti...
-
Ekspertai: būsimąjį šildymo sezoną kainos bus nedidelės
Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ atstovas sako, kad krentant biokuro kainoms galima tikėtis, jog artėjantį šildymo sezoną, palyginti su pernykščiu, šilumos kainos išliks nedidelės. ...
-
Seimo komitetas – už M. Lingės siūlymą visą NT apmokestinti 0,05–4 proc.1
Seime kelią skinasi naujas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas, numatantis naujus šio mokesčio tarifus. ...
-
Antros pakopos pensijų fondų grąža šiemet – 8,3 proc.1
Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža per devynis šių metų mėnesius siekė 8,3 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). ...
-
Bankai: verslo finansavimas auga, skolinimąsi riboja infliacija ir palūkanos
Šiemet įmonėms suteiktų paskolų vertė augo 2,7 proc., finansavimas didėjo visuose sektoriuose, išskyrus pramonę, teigia Lietuvos bankas (LB). Komerciniai bankai teigia, kad galėtų skolinti daugiau, bet dėl infliacijos ir augančių pal...
-
Asociacija: lietuviškų grūdų derlius šiemet mažėjo 4 proc. iki 7 mln. tonų
Šiemet Lietuvoje prikulta apie 7 mln. tonų grūdų – 4,1 proc. mažiau nei pernai (7,3 mln. tonų), pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). ...
-
A. Armonaitė: japonus Lietuvoje domina infrastruktūros ir energetikos projektai1
Japonijos įmones Lietuvoje domina infrastruktūros ir energetikos projektai, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,4 proc., 2021 metais – 6,3 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais to meto kainomis siekė 67,4 mlrd. eurų – 2,4 proc. daugiau nei prieš metus, remdamasi išankstine metine informacija skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
X, Y ir Z kartų finansiniai įpročiai: kokie esminiai jų skirtumai
Vieni taupo, kaip sakoma, kojinėje, kiti pinigus laiko net ne fizinėje, o išmaniajame telefone įdiegtoje elektroninėje piniginėje. Ekspertai: banko „Citadele“ valdybos narė Rūta Ežerskienė, psichologė Viktorija Bartkutė-Vyš...
-
V. Mitalas palaiko siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nusistatyti NT tarifus1
Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas palaiko Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo tur...