Seimas įtvirtino siekį nuo kitų metų gynybai skirti 3 proc. BVP

Seimui ketvirtadienį patvirtinus Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, įtvirtintas siekis nuo kitų metų gynybai skirti ne mažiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Už tai balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė dešimt.

Dokumente projektuojama, kad kitąmet Krašto apsaugos ministerijos asignavimai turėtų būti 2,38 mlrd. eurų, 2026 metais – 2,5 mlrd., 2027 metais – 2,6 mlrd., o 2030 metais pasiekti 2,84 mlrd. eurų.

Šiemet finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. BVP, įskaičiuojant laikinąjį bankų solidarumo mokestį.

Opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad negalima į programą įrašyti dalykų, dėl kurių nėra parlamentinių partijų sutarimo.

Pasak jo, nuostatų dėl visuotinio jaunuolių šaukimo į karo tarnybą ir dėl 3 proc. BVP skyrimo krašto apsaugai nėra nacionaliniame partijų susitarime dėl gynybos ir saugumo, nes būtent dėl tų dalykų nesutarta.

„Mes dabar balsuojame dėl to, ko nėra strateginiame dokumente (...) jėgos būdu bandoma primesti tam tikras nuostatas politinėms jėgoms, kurioms jos nepritaria“, – teigė A. Mazuronis ir siūlė pirmiausia grįžti prie partijų susitarimo, jį pakeisti ir tuomet priimti programą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kandidatas į krašto apsaugos ministrus Laurynas Kasčiūnas stebėjosi, kad kritikuojama į programą įrašyta nuostata dėl visuotinio šaukimo, kuri vyksta jau dešimtmetį.

„Visuotinis šaukimas Lietuvoje yra nuo 2014 metų, kuris reguliuojamas ribiniais skaičiais. Jeigu būtų sąvoka „visuotinis privalomas šaukimas“, tada sutikčiau su pastaba. Jūs dabar diskutuojate ir kritikuojate tai, kas Lietuvoje yra jau visą dešimtmetį“, – sakė jis.

Iš pareigų besitraukiantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtino, kad Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą būtina kuo skubiai priimti, nes ji reikalinga dėl tolesnio ginkluotųjų pajėgų vystymo.

„Šios programos krašto apsaugos sistema iš Seimo laukė jau pusę metų, (...) Daugelio pajėgumų vystymasis atsiremia būtent į šią programą“, – ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

„Šešių mėnesių Seime, manau, tikrai pakako diskutuoti ir ką tik paminėtais klausimais (dėl visuotinio šaukimo ir 3 proc. BVP – BNS). Tik atkreipiu dėmesį, kad kai kalbama apie tuos procentus, tai čia yra 2024–2030 metų finansavimo projekcijos, nurodant, koks minimalus poreikis yra krašto apsaugos finansavimui, jis gali būti ir didesnis, bet tai nėra biudžetinis įstatymas“, – pabrėžė politikas.

Dalis opozicijos atstovų teigė negalintys balsuoti už Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, kol neišsklaidyti A. Anušausko atsistatydinant mesti įtarimai dėl bandymų papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus per viešuosius pirkimus ir daryti jiems poveikį.

Programoje išskiriami pagrindiniai prioritetai: iki 2027 metų turėti įrengtą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti, iki 2030 metų suformuoti nacionalinę diviziją ir įgyvendinti visuotinės gynybos principą.

Nurodoma, kad kuriant diviziją reikia įsigyti tinkamos ginkluotės, įskaitant tankus, reaktyvines salvinės ugnies sistemas, tolimojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas.

Anot programos, esminis Lietuvos saugumo garantas tebėra NATO, tačiau būtina plėtoti bei praktiškai įgyvendinti ir savo visuotinės gynybos modelį, sutelkiant civilinius bei karinius valstybės išteklius atgrasymui ir gynybai.

„Siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, būtina priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius“, – teigiama dokumente.

Jame pažymima, kad dar taikos metu būtina sukurti karo komendantūrų sistemą savivaldybėse. Esant karo padėčiai, jos atliktų ginkluotąsias pajėgas remiančias užduotis, užtikrintų ginkluotųjų pajėgų vado skirtų užduočių vykdymą, sąveiką tarp kariuomenės ir savivaldybės institucijų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad stiprinant Karines oro pajėgas, reikia pakeisti techniškai pasenusią įrangą naujomis, NATO reikalavimus atitinkančiomis sistemomis. Be to, artėja esamų karo laivų eksploatacijos ciklo pabaiga, todėl būtina užtikrinti karo laivų flotilės modernizavimą.

Dokumente kalbama ir apie karinės infrastruktūros plėtrą, karinio mobilumo gerinimą, kt.

Seimui priėmus šią programą Vyriausybė privalės per tris mėnesius parengti, su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu suderinti bei patvirtinti septynerių metų krašto apsaugos sistemos įsigijimų, susietų su pajėgumais, planą ir personalo plėtros planą.

Politikai, verslo atstovai, ekspertai toliau tęsia diskusijas, siekiant nuo kitų krašto apsaugai skirti bent 3 proc. BVP.  Tarp minimų siūlymų – pridėtinės vertės, pelno ar gyventojų pajamų bazinio tarifo didinimas, skolinimasis, lengvatų peržiūrėjimas.


Šiame straipsnyje: BVPgynybaSeimasbalsavimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Vien per praėjusius metus NVO statuso turėtojų padaugėjo 1,3 tūkstančio. Dauguma organizacijų panašų darbą dirba. pagalvokim kiek ten etatų.... . Gal jų sumažinti ir krašto apsaugai skirti.

Pilietis

Pilietis portretas
Kiek nori, tiek ir tegul skiria tai gynybai. Svarbu kad mano gerbuvis nenukentetu

Milijardai

Milijardai portretas
Patrigubino lėšas, bet rimtų ginklų nesimato. Lipdukus klijuoja ir senas sirenas kaukina... :)
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių