Paramai reikės milijonų: smarkiai padaugėjo kompensacijų už šildymą prašytojų

Išaugus šilumos kainai ir nuo šių metų pakeitus kompensacijų už šildymą gavimo tvarką, Lietuvos didmiesčiuose sausį smarkiai padaugėjo paramos prašytojų.

Tiesa, nemaža jų dalis gali šią teisę prarasti tuo atveju, jeigu bus patvirtinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui.

Nuo sausio skiriant paramą taikomos dvigubai didesnės nei pernai valstybės remiamos pajamos (VRP) – vietoj 127 eurų nustatyti 256 eurai už kiekvieną kartu gyvenantį žmogų, arba vietoj 190 eurų – 384 eurai vienam gyvenančiam žmogui. Šis dydis išskaičiuojamas iš pajamų, o šildymo sąskaita negalės viršyti 10 proc. likusių pajamų.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų savivaldybių BNS pateikti duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su gruodžiu, prašančiųjų kompensacijų padaugėjo.

Vilniuje sulaukta 11,9 tūkst. prašymų kompensacijoms už šildymą gauti. Gruodį tokių prašymų buvo 4,6 tūkstančio.

Kaune per sausio mėnesį pateikta 2460 prašymų – 600 daugiau nei gruodį, o per pirmąsias dešimt vasario dienų gauta dar 1,1 tūkst. prašymų.

Klaipėdos miesto savivaldybė informavo, jog tikslias kompensacijų suvestines turės tik po vasario 15-osios, Šiauliuose sausį gauti 2394, gruodį – 855 prašymai, Panevėžyje – 1538, tai 168 prašymais daugiau nei paskutinį praėjusių metų mėnesį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozavo, kad dėl to šiemet teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, o iš viso ją  gaus apie 110 tūkst. žmonių.

Pirminiais skaičiavimais, papildomai paramai šiemet bus išleista apie 15,8 mln. eurų daugiau nei pernai.

„Savivaldybės duomenis apie gavėjus ir išlaidas ministerijai teikia pasibaigus ketvirčiui. Todėl objektyviai įvertinti pokytį bus galima gavus savivaldybių pateiktus statistinius duomenis“, – teigiama ministerijos komentare BNS.

Pirminiais skaičiavimais, papildomai paramai šiemet bus išleista apie 15,8 mln. eurų daugiau nei pernai. Neatmetama galimybė, kad realus pinigų kompensacijoms poreikis bus didesnis nei planuota.

„Jeigu savivaldybėms nepakanka skirtų lėšų piniginei socialinei paramai teikti, papildoma lėšų suma savivaldybėms skiriama iš valstybės biudžeto“, – atsakė ministerija.

Tiesa, dalis pretendentų į kompensacijas gali šią teisę prarasti dėl Vyriausybės siūlymo taikyti nulinį PVM mokesčiui už centralizuotu būdu tiekiamą šildymą. Jeigu Seimas tam pritars, lengvata įsigalios atgaline data – nuo sausio 1-osios. Tokiu atveju kompensacijų gali negauti apie 3 tūkst. prašančiųjų.

„Įvertinus informaciją apie vidutinę šilumos kainą sausio mėnesį esant 9 proc. PVM tarifui ir pritaikius nulinį tarifą, atitinkamai sumažėtų gyventojų sąskaitos už šildymą ir dėl to galbūt apie 3 tūkst. asmenų, kurie kreiptųsi dėl kompensacijos, teisės į ją galimai nebeturėtų. Pabrėžiame – galimai“, – BNS teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Kavaliauskas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, tarp didmiesčių mažiausiai už šilumą mokėjo Panevėžio (6,29 cento už kWh), daugiausiai (10,07 cento) – Vilniaus gyventojai. Kaune šilumos kaina už kilovatvalandę siekė 6,57 cento, Klaipėdoje – 7,10 cento, Šiauliuose – 7,35 cento.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Antru galu

Antru galu portretas
Visus pavertė pašalpiniais..

Morgana

Morgana  portretas
Mažiau išlaidaukit dėl nelegalų, o labiau padėkit Lietuvos piliečiams. Dabar atvirkščiai nelegalai ponai.

kauniečiai

kauniečiai portretas
Deklaruojate gerovės valstybę, šilddymas nenormalaiai išbrangintas, tai nesistebėkite kad žmonėms reikia gerovės valstybės paramos.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių