- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki šių metų pabaigos priimamos paraiškos lengvatinėms paskoloms gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Iš viso lengvatinėms paskoloms pagal šią intervencinę priemonę skirta 5 mln. eurų.
Tvarioms investicijoms – nauja priemonė
Siekiant paskatinti ūkininkus aktyviau diegti tvaraus ūkininkavimo technologijas, šiuo finansinės paramos teikimo laikotarpiu numatyta nauja priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. „Nuo SP intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ naujoji skiriasi savo tikslais. Intervencinė priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ yra skirta žemės ūkio valdų modernizavimui remti, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, o priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ siekiama skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų“, – priemonę pristatė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Loreta Golubevaitė.
Pagal šią priemonę ūkininkai gali gauti dotaciją, lengvatinę paskolą arba dotaciją kartu su lengvatine paskola. „Jau įvyko du kvietimai. Per juos buvo surinkta paraiškų, kuriomis prašoma 39,8 mln. eurų paramos dotacijos forma. Šiuo metu per abu kvietimus jau yra pasirašytos sutartys 39 projektams įgyvendinti, iš viso jiems skirta 14,6 mln. eurų, – priemonę apžvelgė patarėja. – Šiuo metu priimamos paraiškos tik lengvatinei paskolai gauti. Kitais metais vėl bus skelbiamas kvietimas ir dotacijoms.“
Dėl lengvatinių paskolų gali kreiptis tiek fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu nustatyta tvarka savo vardu įregistruotą ūkį, tiek juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.
Galimi pareiškėjai ir paskolos suteikimo tvarka
Dėl lengvatinių paskolų gali kreiptis tiek fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu nustatyta tvarka savo vardu įregistruotą ūkį, tiek juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą. Reikalavimas dėl žemės ūkio valdos registravimo netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus, perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
„Pageidaujantys gauti lengvatinę, t. y su mažesnėmis nei rinkoje esančiomis palūkanomis, paskolą paraišką teikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), kuri, ją įvertinusi, išduoda tinkamumo gauti lengvatinę paskolą pažymą. Su ja pareiškėjas kreipiasi į finansų tarpininką dėl paskolos suteikimo. Finansinis tarpininkas paskolos grąžinimui užtikrinti gali pareikalauti įkeisti turtą ar taikyti kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo sąlygas“, – akcentavo L. Golubevaitė.
„Esant dabartinei geopolitinei situacijai, dažnėjant įvairiems gamtos kataklizmams, atsirandant nerimą keliančiam bankų nestabilumui, ši priemonė labai naudinga. Ypač ji svarbi jauniesiems ūkininkams, kurie tik pradeda ūkininkauti“, – priemonę vertino Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, ūkininkas Vytautas Buivydas ir pažymi, kad vis daugiau ūkininkų susidomi šia ūkio ekonominę padėtį stabilizuojančia priemone.
NMA paraiškos lengvatinei paskolai gauti priimamos iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Paskolos dydis ir jos panaudojimas
Didžiausia lengvatinės paskolos suma vienam jos gavėjui negali būti didesnė kaip 200 tūkst. eurų. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. „Lengvatinės paskolos gali būti teikiamos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui. Intervencine priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ remiamos trys veiklos: šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (arba) amoniako išmetimus mažinančių, oro kokybę gerinančių technologijų diegimas, biodujų iš gyvulininkystėje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų gamyba, perėjimas prie aukštesnių, nei pareiškėjui privalomi, ūkinių gyvūnų gerovės standartų. Taigi lengvatinės paskolos lėšomis gali būti finansuojamos investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, būtiną bent vienai iš minėtų trijų veiklų vykdyti. Tai gali būti naujų statinių statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas, nauji technologiniai įrenginiai, skaitmeninės ūkininkavimo technologijos. Lengvatinės paskolos, skirtos apyvartiniam kapitalui papildyti, lėšomis gali būti finansuojamas ūkinių gyvūnų, trumpalaikio turto (medžiagos, pašarai, augalų ir gyvūnų apsaugos priemonės, įrenginių atsarginės dalys ir pan.) įsigijimas, darbo užmokestis, su juo ir ūkio veikla susiję mokesčiai, debitoriniai įsipareigojimai ir kitos apyvartinės išlaidos, būtinos ūkinei veiklai vykdyti, – vardijo L. Golubevaitė. – Lengvatinė paskola gali būti suteikta penkeriems metams nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, tačiau tuo atveju, jei paskolos kreipiamasi vien tik apyvartiniam kapitalui papildyti, ilgiausias paskolos laikotarpis – treji metai.“
NMA paraiškos lengvatinei paskolai gauti priimamos iki 2024 m. gruodžio 31 d. 17 val., tačiau ne ilgiau, nei pasiekiama paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma. Paraiškos priimamos tik darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val.
Užs. 1891749
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...