„Aš manau, kad tai tiesiog neracionalus požiūris. (…) Ta idėja jau apipinta kažkokiomis sąmokslo teorijomis ir baisiais dalykais. Jeigu pasižiūrėsite į tą pačią Suomiją, Švediją ar Skandinavijos šalis, tai vadinamieji vasarnamiai, namukai ten miško teritorijoje yra, be papildomos infrastruktūros“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.

Jis taip pat akcentavo, kad saugomose teritorijose jokių, net minimalių statybų negali būti.

„Nemuno aušros“ frakcijos narys Martynas Gedvilas kartu su kitais šios frakcijos nariais įregistravo  įstatymo pataisas, siūlančias  leisti miško žemėje statyti nedidelius poilsinius vasarnamius.

Priėmus pakeitimus, laikantis tam tikrų sąlygų būtų leidžiama miško žemėje statyti laikinuosius poilsinius vasarnamius, kurių bendrasis plotas neviršija 24 kvadratinių metrų. Jei Seimas pritartų, statant poilsio namelius miško žemėje taip pat nereikėtų keisti žemės paskirties.

Siūloma leisti statyti vasarnamius tik IV grupės – ūkiniuose – miškuose, kai tai „neprieštarauja teritoriniams planavimo dokumentams ir aplinkosauginiams reikalavimams“.

Beje, tokių statinių būtų negalima naudoti kaip nuolatinės gyvenamosios vietos. Įstatymo pataisos draudžia miške pastatytus poilsinius statinius pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. Jei statiniai būtų naudojami nesilaikant šio reikalavimo arba nustačius aplinkosauginius pažeidimus, grėstų statybos leidimo panaikinimas.

Tuo metu į Miškų įstatymą siūloma įrašyti reikalavimą statant vasarnamius „nepažeisti miško ekosistemų vientisumo“, taip pat „būtų draudžiama daryti poveikį natūraliems vandens telkiniams, saugomoms teritorijoms ar gamtos paveldo objektams“.

Vasarnamio statybai miško žemėje būtų reikalingas savivaldybės leidimas, kuris būtų išduodamas miško savininkui pateikus prašymą bei atitinkamus aplinkosauginius vertinimus.

Siūloma, kad šios įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.