Palengvinus sąlygas įdarbinti užsieniečius siūloma jas švelninti toliau

Lietuvos darbo rinkai „chroniškai“ trūksta darbuotojų, todėl atlaisvintos migracijos ir įdarbinimo procedūros leis verslui prisikviesti daugiau užsieniečių dirbti į Lietuvą, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva.

Vis dėlto, anot jos, biurokratijos įdarbinant užsieniečius išlieka daug, o Užimtumo tarnyba (UŽT) nėra pajėgi susitvarkyti su jai patikėta atsakomybe užtikrinti, kad šalies verslas rastų trūkstamų specialistų. Ekspertė tikina, kad darbdaviai turėtų patys laisvai spręsti, kokių darbuotojų jiems reikia.

Paskutiniame Seimo pavasario sesijos posėdyje birželį Seimas priėmė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) pataisas, kurios palengvins užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tuo siekiama į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų, sukuriant jiems patrauklią imigracijos sistemą.

Pakeitimais taip pat viliamasi spręsti įtemptos darbo rinkos problemas, verslui ir darbdaviams jau ilgokai kalbant apie beprecedentį darbuotojų stygių.

Nuo ateinančių metų užsienietį pakvietusiam verslui užteks informuoti UŽT tik apie jo kvalifikaciją arba darbo patirtį, o ne apie abu, kaip iki šiol. Be to, reikalavimas negaliotų, jei siūlomas atlygis viršija vidutinį. Taip pat, aukštos kvalifikacijos kandidatams nebereikės atlikti darbo rinkos testo.

Kartu pataisomis nuo keturių iki trijų mėnesių trumpinamas leidimų laikinai gyventi išdavimo nekvalifikuotiems darbuotojams terminas, aukštos kvalifikacijos darbuotojams – iki mėnesio. Leidimą gyventi užsienietis galėtų gauti dar būdamas užsienyje.

Taip pat, nuo kitų metų liepos nebeliks dėl darbo išduodamų nacionalinių vizų.

E. Leontjeva Eltai pasakojo apie iki šiol egzistuojančias paradoksalias situacijas – pavyzdžiui, darbdaviui nėra leidžiama priimti patyrusio užsieniečio siuvėjo, jei nepavyksta įrodyti, kad jis turi diplomą. Arba atvirkščiai – kvalifikuotas specialistas negalėtų kurtis Lietuvoje nepateikus patirtį įrodančių dokumentų.

„Čia vienas pavyzdžių, kaip migracijos sistemoje buvo užkuriama visa biurokratinė mašina su dokumentų rinkimu, vertimu, diplomų padirbinėjimu ir profesijos popieriuje bei realybėje neatitikimu“, – sakė E. Leontjeva.

Įteisinti atlaisvinimai, pasak ekspertės, mažins administracinę naštą, tenkančią darbuotojui ir darbdaviui, todėl prognozavo, jog svečių šalių piliečių Lietuvos verslas įdarbins daugiau, jei darbuotojų poreikis išliks aukštas.

LLRI prezidentės teigimu, būtent dėl darbo rankų stygiaus pastaraisiais metais dalis įmonių turėjo stabdyti plėtrą, atsisakyti tarptautinių projektų ar sutarčių.

„Nes darbuotojų trūkumas buvo chroniškas, o užsieniečio įdarbinimo kaštai bei ilga procedūrų trukmė neleidžia būti tikriems, kad turėsi darbuotojų ir galėsi įvykdyti įsipareigojimus“, – pokyčių svarbą verslui iliustravo E. Leontjeva.

Vienu svarbesnių UTPĮ pokyčių ji įvardija mėnesiu sutrumpintą leidimų laikinai gyventi išdavimo terminą visų kategorijų darbuotojams – keturis ar tris mėnesius užsitęsdavusios migracijos procedūros nuo kitų metų truks atitinkamai tris ir du mėnesius. Ji džiaugiasi, kad procesas laisvinamas tiek aukštos, tiek žemesnės kvalifikacijos asmenims.

„Pokyčių metu laikas svarbiausias ekonomikos išteklius, kurį privalome taupyti. Lietuvoje užsieniečio įdarbinimas užtrukdavo iki keturių mėnesių, kai kaimyninėje Lenkijoje tą padaryti galima per kelias dienas“, – pabrėžė LLRI vadovė. LLRI yra skaičiavęs, kad joje užsienietis gali pradėti dirbti jau po 1–2 dienų, tuo metu Lietuvoje pradėti darbus galėtų po 2–4 mėnesių.

„Pokyčiai bus naudingi visiems, kuriems šiandien trūksta darbuotojų. (...) Smagu, kad gausių diskusijų metu visi suprato, kad rūpestį (...) galima patikėti darbdaviui, nes jis yra labiausiai suinteresuotas, kad atvyktų tinkamas darbuotojas. Ir darbdavys pirmas nukentės, jeigu po visų derinimų ir piniginių išlaidų atvyks žmogus, netinkamas darbui“, – apibendrino E. Leontjeva.

Dalį UŽT funkcijų turėtų atlikti patys darbdaviai

LLRI prezidentė aiškino, kad UTPĮ švelninimas leis UŽT skirti daugiau išteklių nedarbo ir kitoms problemoms spręsti. Dabar, pasak E. Leontjevos, UŽT be pagrindinių savo funkcijų dar siekia suderinti pasiūlą ir paklausą darbo rinkoje – nustato, kiek ir kokių darbuotojų artimiausius metus Lietuvoje reikės.

UŽT kasmet rengia Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Jame įrašytą kvalifikaciją turintys užsieniečiai leidimą dirbti ir gyventi Lietuvoje gauna per mėnesį. Kitais atvejais UŽT tikrina, ar svečios šalies piliečio darbas atitinka šalies darbo rinkos poreikius, organizuoja darbo rinkos testą.

E. Leontjevos nuomone, koordinuoti pasiūlą ir paklausą darbo rinkoje centralizuotai yra neįmanoma, o biurokratija trukdo derinti darbuotojų pasiūlą su jų paklausa, kenkia šalies ekonomikai.

„Ši užduotis UŽT – neįveikiama. Niekas negali aprėpti visų įmonių poreikių, užfiksuoti visų staigių pokyčių, naujų kompetencijų bei profesijų atsiradimo. To ir nereikia daryti centralizuotai. Matome, kad perteklinė biurokratija trukdė pasiekti pusiausvyrą ir dirbtinė darbuotojų stoka ėmė stipriai varžyti Lietuvos ekonomikos galimybes“, – pastebėjo E. Leontjeva.

„Tą rodo itin išaugusi darbuotojų paklausa, stinga ne tik programuotojų, bet ir medicinos, švietimo darbuotojų, inžinierių, pardavėjų. Dėl to sutriko kai kurių įmonių veikla, darbdaviai negalėjo užpildyti pamainų, turimas technologinis ir rinkos potencialas liko neišnaudotas“, – toliau dėstė ekspertė.

Esančias spragas E. Leontjeva siūlo taisyti dar labiau lengvinant užsieniečių įdarbinimo procedūras. Priimtomis UTPĮ pataisomis, anot jos, darbdaviams naikinamos dar ne visos kliūtys.

LLRI prezidentė sako, kad visų pirma darbdaviui reiktų leisti savarankiškai vertinti, ar užsienio darbuotojas tinkamas, taip pat pilnai atsisakyti darbo rinkos testo, liberalizuoti laikinojo įdarbinimo bendrovių veiklą.

„Svarbu perduoti užsieniečio atitikimo siūlomam darbui vertinimą darbdaviui visa apimtimi, išlaisvinti UŽT išimtinių funkcijų vykdymui, atsisakant darbo rinkos testo visais užsieniečio įdarbinimo atvejais, įgalinti laikinojo įdarbinimo įmones veikti Lietuvoje be papildomų apribojimų įdarbinant užsieniečius“, – kalbėjo E. Leontjeva.

„Rinkos poreikiai nuolat keičiasi, atsakyti į tuos poreikius savalaikiai galima tik tuomet kai taikoma kuo mažiau apribojimų“, – reziumavo ji.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
ko noreti is ANANSIU seimo ! savus i GATVE VARO !

Svetimtauciai

Svetimtauciai portretas
jau verbuojami uz Lietuvos pinigus Taskente. Sudarines sutartis,verciancias atidirbti tam tikra laika Lietuvoje ir ves cia juos desimtimis tukstanciu,kad mums neliktu darbu,mazetu atlyginimai,butu pasivagiami mokesciai i biudzeta ir Sodra. Ir visa tai - uz musu paciu pinigus,ponai! Kol mes tyliai bijome ir laukiame "mesijo" nestreikuodami! Valstybiniu lygmeniu! Mokykites uzbeku,tadziku,kirgizu ir turkmenu kalbas! Greitai reikes.

skiep

skiep portretas
sita ruse agituoja uz tai,kad kuo daugiau rusakalbiu butu privezta i Lietuva.Lietuvoj uztektinai bedarbiu,kad uzpildytu darbo rinka,bet kazkam labai reik rusakalbiu,kad lietuviai sedetu be darbo ir butu galutinai surusinta Lietuva.Jau dabar Vilniuj tiek rusakalbiu,kiek ju niekad nebuvo,vien rusiskai aplink kleketuoja.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių