Pajūryje – trys būsimo vamzdyno scenarijai

„Mažeikių naftos“ atstovams viešai pristačius planuojamo tiesti naftos produktų vamzdyno trasas, išlieka tikimybė, kad degalai ar mazutas tekės į Būtingę, Klaipėdą ir netgi į Latviją.

Antroji Būtingė

Tarp siūlomų alternatyvų pirmasis kelias numatytas sausuma – nuo „Mažeikių naftos“ iki Būtingės naftos terminalo. Tam jūroje reikėtų pastatyti dar vieną plūdurą, kur į tanklaivius būtų kraunami naftos produktai.

Bene didžiausias šio projekto trūkumas – pernelyg didelė oro sąlygų įtaka. Incidentas prie dabartinio Būtingės naftos terminalo plūduro parodė, kad avarijų išvengti neįmanoma. Išsilieję naftos produktai pavojingesni nei nafta, nes iš karto tirpsta vandenyje ir jį užteršia.

Dar viena problema – naujasis terminalas turėtų atsirasti visai arti Šventosios paplūdimio. Tai gali pakenkti turizmui.

Palei geležinkelį

Antrasis siūlomas variantas – tiesti vamzdynus į Klaipėdą palei geležinkelio linijas. Tai būtų šiek tiek pigesnis projektas nei naujas terminalas jūroje. Šis variantas atrodė priimtinas ir Klaipėdos miesto merui Rimantui Taraškevičiui.

„Produktotiekis reikalingas – sumažėtų smarvė mieste pervežant naftą geležinkelio linijomis. Jei vamzdžiai eitų palei geležinkelį, nebūtų sumažinti žalieji plotai“, – dėstė savo nuomonę R.Taraškevičius. Tačiau miesto vadovas kol kas neskubėjo pritarti nė vienam siūlymui.

Vamzdynai būtų tiesiami iki Laukžemės kaimo, o vėliau eitų palei geležinkelio liniją Skuodas–Kretinga–Klaipėda.

Šis projektas nežavi „Lietuvos geležinkelių“ atstovų. Baiminamasi, kad nutiesus produktotiekį, cisternomis geležinkeliu gali būti gabenama mažiau naftos.

Be to, numatyta, kad vamzdynas į „Klaipėdos naftą“ būtų tiesiamas per Girulių mišką, kuris klaipėdiečiams tarsi šventas.

Tariasi su latviais

„Mažeikių naftą“ valdančios lenkų bendrovės „PKN Orlen“ atstovai jau anksčiau yra pareiškę, kad jei jiems nebus suteikta teisė įsigyti „Klaipėdos naftos“ akcijų, partneriais rinksis Latvijos uostus.

Naftos perdirbimo įmonė neatmeta galimybės naftos produktų trasą tiesti į Ventspilio uostą. Buvo minimas ir Liepojos uostas, tačiau čia krauti naftos produktus nėra sąlygų.

Kitos išeities nemato

„Mažeikių naftos“ pasamdytos konsultacinės projektavimo bendrovės „Sweco BKG LSPI“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras tvirtino, kad produktotiekis ne tik padidintų naftos bendrovės pelną, bet ir užtikrintų Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos planus.

„Šiuo metu ne tik Lietuva, bet ir daugelis ES šalių priklausomos nuo išorės tiekėjų. Todėl turime stiprinti naftos produktų gamybą ir šalies viduje. Produktotiekis yra pigiausiais, švariausias ir saugiausias naftos produktų transportavimo būdas“, – dėstė A.Vaišnoras.

„Mažeikių nafta“ 2005 m. perdirbo 9 mln. tonų naftos. Po gaisro atsinaujinusi bendrovė 2012 m. planuoja gamybos apimtį padidinti iki 12 mln. tonų naftos per metus.