Pagerbtas klientas tampa firmos draugu

Geras bendrovės įvaizdis prasideda nuo pastato prieangio

Nemaža dalis savininkų vis geriau supranta, kad ir kitą kartą apsilankyti kavinėse, grožio salonuose, viešbučiuose, biuruose klientus skatina puikios aptarnavimo kultūros ir estetiško, žmogaus sielai patrauklaus dizaino harmonija.

Todėl solidesnių įmonių ir įstaigų šeimininkai siekia įsirengti išskirtinių bruožų interjerą ir dairosi gabių interjero dizainerių.

Vienas tokių specialistų, Klaipėdos interjero centro dizaineris Ramūnas Manikas, šiemet kūręs ir „Klaipėdos“ laikraščio redakcijos interjerą, papasakojo apie dabartines interjerų madas ir kryptis.

- Ar daug uostamiestyje yra specialistų, galinčių profesionaliai padėti verslininkams kurti firmos įvaizdį?

- Manau, kad dabar jau yra pakankamai šiuolaikiškai mąstančių specialistų, nors anksčiau ši projektavimo sritis buvo lyg ir primiršta. Pastatų savininkai pasikliaudavo savo asmenine išmintimi, o stigdami užsakymų, jaunieji dizaineriai rūpinosi kitais darbais, nesigilindami į interjero paslaptis.

Tuo tarpu patrauklų interjero projektą pavyksta parengti tik išsilavinusiems ir šiuolaikinėmis mados tendencijomis besidomintiems specialistams, taip sakant, naujos kartos kūrėjams, sugebantiems generuoti impulsus, padedančius spartinti visuomenės pažangos žingsnius.

O mūsų firmos specialistai vos spėja projektuoti įvairios paskirties bendrovių ir įmonių patalpų bei naujai pastatytų gyvenamųjų namų interjerus, nes kurdami, derindami stambesnių objektų įrengimo projektus ir prižiūrėdami jų įgyvendinimą sugaišta daug laiko - nuo keleto mėnesių iki pusantrų metų.

- Kai kurie Interjero centro ir jūsų darbai sužavėjo klaipėdiečius. Jie neblogai vertina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos būstinės, „Klaipėdos“ laikraščio redakcijos, restorano „Ferdinandas“, uostamiesčio prekybos centre BIG įsikūrusio restorano „Salūnas“, „Baltic Shipping“ laivų agentavimo ir transportinio-ekspedicinio krovinių aptarnavimo kompanijos ir kitus interjerus. Kaip Jūs apibūdintumėte išskirtinio lankytojų dėmesio sulaukusį „Klaipėdos“ redakcijos vestibiulio interjerą?

- „Klaipėdos“ dienraščio redakcijos vestibiulio interjero projekto rengimas buvo itin atsakinga užduotis, nes į šią vietą patekęs skaitytojas turi jaustis patogiai ir jaukiai, o aplinka – šviesi, šiuolaikiška. Tad mano tikslas buvo nedidelį lankytojų priimamąjį ir keletą kabinetų sujungti į bendrą erdvę, kad kartu vyktų visi anksčiau vienas nuo kito atskirti procesai. O naujojo interjero elementai harmoningai suformuotų vientiso, erdvaus ir šiuolaikiško jūrinio miesto dienraštį reprezentuojančio vestibiulio įvaizdį.

Šiai užduočiai įvykdyti pasirinkau mums nesvetimus, skandinavų dizainui artimų formų sprendimus, o paprastos ir aiškios jų linijos, atviros ir persiliejančios erdvės padėjo siekti užsibrėžto tikslo. Kuriamame interjere svarbu buvo viskas: individualiai suprojektuoti ir pagaminti baldai, durys ir sienų skydai, specialiai užsakyti ir atvežti šviestuvai, pagamintos didžiulio formato fotonuotraukos ant sienų.

Tam, kad šiai erdvei nestigtų jaukumo ir šilumos, buvo pasirinktas šiltų, žemiškų spalvų kolorito derinys: pajūrio smėlio, nuglūdinto šviesaus medžio, jūros bangos spalvos. Šviestuvų formos, primenančios burinio laivo stiebus, suteikė interjerui išskirtinumo bei atpažįstamumo, jog ši įstaiga yra susijusi su uostamiesčiu ir jūra.

Perplanuojant interjerą nemažai dėmesio buvo sutelkta ties naujai vyksiančių procesų logišku suskirstymu, klientams patogiu išdėstymu.

Įvykdę šią užduotį, išnaudojome erdvę ir visą ją paskyrėme sėkmingam įstaigos darbui.

Džiugu, kad užsakovas pasitiki ir suteikia pakankamai laisvės kurti. Tada pasiekiamas geriausias rezultatas.

Noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie interjero įgyvendinimo ir ypač „Šviesos“ studijoskolektyvui. Tikiuosi, kad mūsų bendras pastangas gerai įvertins šio interjero lankytojai, dienraščio skaitytojai, jiems bus malonu čia sugrįžti dar kartą.

Galėčiau paminėti ir kitus pastaraisiais metais užsakovus tenkinusius darbus – restoranų tinklo „Brodvėjaus pica“ Šiauliuose ir Panevėžyje interjerus, neseniai atidarytą Panevėžio pramogų ir prekybos centrą „Babilonas“ ,Vilniaus restorano „Zaza“ ir kitoms firmoms darytus projektus.

Šiuo metu, pavyzdžiui, projektuojame stambaus pramogų centro interjerą Kaliningrado mieste. Dirbame Sankt Peterburge. Kai šio rusų miesto verslininkai Karaliaučiuje pamatė anksčiau mūsų suprojektuotas viešbučio patalpas, jie pakvietė mus atvažiuoti prie Nevos upės.

- Iš kur semiatės kūrybinės išminties?

- Nemažai žinių man davė studijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje, kurioje įgijau dizainerio specialybę. Nuo antrojo kurso dirbu Interjero centre, projektuoju drauge su jos direktoriumi, patyrusiu dizaineriu Valdu Kontrimu. Mes kartu lankomės Lietuvoje ir užsienyje rengiamose baldų ir kitų interjero detalių, naujausių technologijų ir statybinių medžiagų parodose.

Kai turiu galimybių, keliauju po Europą. Šios išvykos taip pat sukelia nemažai naujų kūrybinių minčių.

Firmoje kuriamuose interjero projektuose mes stengiamės gerai suderinti įvairios paskirties viešų pastatų apdailos medžiagas, apšvietimo sistemas, baldus, grindų dangas, smulkiausias detales nuo aksesuarų iki mygtukų, vykdome reiklią autorinę priežiūrą.

Šioje srityje, kaip ir kitur, projektavimo sėkmė priklauso nuo užsakovo ir vykdytojo tandemo, nuo pastato šeimininko geranoriškumo. Jeigu pastato savininkai arba jo įgalioti asmenys nesumano kokių nors pakeitimų dėl pinigų arba medžiagų stokos, kitų priežasčių, viską padarome sutartu laiku. Bet būna ir tokių atvejų, kai užsakovas keičia suderintą projektą, nes, pavyzdžiui, su pirmuoju variantu nepakankamai susipažino arba pateikia naujų pageidavimų. Tada tenka taisyti brėžinius.

Geriausia padėtis, kai mūsų darbdavys neskaičiuoja pinigų, leidžia projektuoti savarankiškai, naudoti tokias detales, kokios mums atrodo labiausiai reikalingos. Tačiau taip būna retai. Bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai tenka ardyti, griauti ir viską daryti iš naujo...

- Kada jaučiate didžiausią pasitenkinimą?

- Kai užsakovas pagiria, padėkoja už darbą. Štai Vilniaus „Zaza“ restorano savininkai buvo numatę į kuriamą užeigą sukviesti vyresnio amžiaus lankytojus, tačiau mes pamėginome juos įtikinti, kad verčiau orientuotis į priaugantį jaunimą. Po diskusijų, atsižvelgdami į Vakarų Europos miestų mados tendencijas, parengėme šiuolaikišką interjero projektą. Po atidarymo nestinga šio restorano lankytojų, tad šeimininkai patenkinti.

Apskritai sostinės verslininkų mąstymas gerokai skiriasi nuo klaipėdiškių. Ten galima pamatyti žymiai daugiau šiuolaikiškų ir madingų sprendimų pavyzdžių. Net širdis atsigauna, kai pamatai stilingus, įdomius, europietiško dizaino lygio interjerus.

- Užsiminėte apie madas...

- Taip, į Lietuvą veržliai braunasi didžiausių Europos miestų mados tendencijos. Ir tai nėra blogai, jei dizaineriai naudojasi jų patirtimi, savo kūryboje nepamiršdami tradicinių lietuviškų bruožų. Bet svarbiausia, jeigu jie sugeba suvokti projektuojamų patalpų paskirtį, numatomas jų funkcijas. Man juokinga, kai žmonės įsivaizduoja jūrinę įstaigą tik su mėlynomis sienomis ir stilizuotais bangų motyvais.

Mes tokiais atvejais stengiamės sukurti ką nors originalaus, laimėti pripažinimą, sutelkdami pagrindiniam tikslui pasiekti visas interjero detales, tarkime, derindami apšvietimą, baldus, pertvaras, sienas, spalvas. Juk kiekvienoje patalpoje atsiranda nemažai elementų, kuriais galima žaisti. Kad ir burinio laivo stiebus menančiais šviestuvais... Sveikintini optinės apgaulės metodai.

Jeigu, tarkime, restorano virtuvė - užsienietiškos prigimties, tenka viską prie jos derinti, o jeigu mišri,- ji taikoma prie interjero. Dabar labai madinga eklektika – formalus įvairių stilių jungimas. Italijoje mačiau, kaip sėkmingai jungiami iš pirmo žvilgsnio nesuderinami dalykai, kaip, pavyzdžiui, skirtingų laikmečių baldai su moderniais sienų apmušalais.

Mes naudojamės Skandinavijos šalių, italų patirtimi, tačiau tiesmukiškai nekopijuojame jų dizaino. Visiems europietiškiems stiliams siekiame suteikti lietuviškų bruožų.

Kai kas jau mėgina kurti nacionalinį interjerą, naudodami lietuviško ornamento raštus, kitus tautodailės elementus, bet tai - tik pirmieji bandymai. Galbūt palaipsniui jiems ir pavyks, nes kitų šalių interjero kūrimas truko ne vienerius metus.

- Kokias medžiagas labiausiai vertinate?

- Mes nesistengiame ištuštinti užsakovo kišenių, tačiau siekiame interjere naudoti vertingas medžiagas, padedančias kiek įmanoma geriau išspręsti savo užduotį.

Juk visi puikiai pamename, kaip buvo tvarkomos pirmosios privatizuotos visuomeninės paskirties patalpos mūsų šalį užplūdusiomis pigiomis medžiagomis, dažnokai skirtomis pramoniniams objektams. Net butų virtuves žmonėms išsikalė plastikinėmis lentelėmis, montavo plastikines pakabinamas lubas.

Manau, kad neverta ignoruoti natūralaus sieninio tinko, dažų, tapetų, pamiršti gero skonio tradicijų, bet taip pat nereikia bijoti eksperimentuoti, atsižvelgiant į naujas tendencijas. Taip pat neverta numoti ranka į tai, kas jau seniai žinoma, galbūt net grįžti prie senų tiesų. Juk visos mados kada nors sugrįžta ir tampa tarsi naujais stebuklais.

- Kur jums patinka užeiti Klaipėdoje?

- Man atrodo pavykę kavinės „Onyx“, viešbučio „Navalis“ interjerai, nė kiek neatsiliekantys nuo vilnietiškų pavyzdžių. Bet visiškai nežavi didžiųjų miestų centrus užplūdę lietuviško kaimo stiliumi kuriami interjerai. Tačiau šių objektų sprendimai mūsų nestebina, nes kartais ir patiems tenka projektuoti, vien tik atsižvelgiant į užsakovo reikalavimus.

Originalų interjerą galima sukurti ir naujoje erdvėje, ir sename, rekonstruojamame pastate.

Tik kai kurių konstrukcijų šalinimas pareikalauja didesnių išlaidų. O netaisyklingų formų patalpos kartais suteikia papildomų galimybių improvizacijai.

Bet mieliausi darbai – visuomenės lankomuose pastatuose. O gyvenamuosiuose būstuose mažai kas pamato labiausiai pavykusį interjerą.