Žmo­gus dar neiš­mo­ko pa­ža­bo­ti gam­tos sti­chijų. Re­gis, galė­tu­me nu­spėti orų per­mai­nas ir pa­si­ruoš­ti ga­li­miems smūgiams, ta­čiau apie tai daž­niau­siai su­ži­no­me vos prie­š ke­lias die­nas. Išanks­tinės ir tiks­lios orų pro­gnozės kai ku­rioms vers­lo įmonėms pa­dėtų iš­veng­ti di­de­lių nuo­sto­lių ir pa­di­din­ti pelną. Tie­sa, Lie­tu­vos me­teo­ro­lo­gai, ne­tu­rin­tys mo­der­nios įran­gos, pa­ti­kimą orų pro­gnozę ga­li pa­teik­ti tik prie­š dvi tris die­nas. To­kios pa­slau­gos su­do­mi­na vos vieną kitą įmonę.

Ne­tiks­lios pro­gnozės ri­zi­kin­gos

Be duo­menų apie oro sąly­gas nė die­nos neiš­si­ver­čia skry-d­žių bend­rovės. Lėktu­vo įgu­la prie­š kiek­vieną skrydį su­si­ren­ka į trumpą pa­si­ta­rimą, per jį su­si­pažįs­ta ir su me­teo­ro­lo­ginė­mis sąly­go­mis. In­for­ma­ci­ja apie orus skel­bia­ma spe­cia­liai avia­to­riams skir­ta­me in­ter­ne­to pus­la­py­je. Šią in­for­ma­ciją vi­sos skryd­žių bend­rovės per­ka, nes ji gy­vy­biš­kai rei­ka­lin­ga. Pi­lo­tams būti­na ži­no­ti, ko­kios oro masės, lie­tus ar snie­gas ga­li užk­lup­ti skren­dant.

Prieš skrydį įgu­los su­si­pažįs­ta su orų pro­gnozė­mis ne tik ta­me oro uos­te, iš ku­rio ruo­šia­si skris­ti ir ku­ria­me pla­nuo­ja leis­tis, bet ir nu­ma­ty­to­se at­sar­gi­nio nu­si­lei­di­mo vie­to­se. Prieš pa­ky­lant ir leid­žian­tis įgu­los va­das pri­va­lo ra­di­jo ry­šiu pa­tvir­tin­ti, kad išk­lausė, ko­kios oro sąly­gos, ir kad į tai at­si­žvelgs. Nuo to pri­klau­so ir ke­lei­vių sau­gu­mas.

„Tie­sa, spren­di­mus, ar oro sąly­gos pa­vo­jin­gos skris­ti, ar jos ne­su­kels pa­vo­jaus kil­ti ar­ba tūpti, or­lai­vio ka­pi­to­nas prii­ma rem­da­ma­sis ne pro­gnozė­mis, o fak­ti­niais to mo­men­to duo­me­ni­mis. Pi­lotų pa­tir­tis skir­tin­ga. Ne­ly­gu, kiek va­landų yra skraidęs or­lai­vio va­das, vie­nas ga­li tup­dy­ti lėktuvą esant tam tik­roms oro sąly­goms, o ki­tas - ne", - dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo bend­rovė­je „flyLAL-Lithuanian Air­li­nes" dir­ban­tis lėktu­vo „Boeing 737" vy­riau­sia­sis pi­lo­tas Vy­tau­tas Mar­ga­na­vi­čius.

Taip pat nu­sta­ty­tos skir­tin­gos ri­bos, ko­kios oro sąly­gos ko­kio ti­po lėktu­vui yra pa­vo­jin­gos. „Pa­vyzd­žiui, „Boein­go" ne­ga­li­ma tup­dy­ti, jei pu­čia stip­res­nis nei 20 m/sek. šo­ni­nis vėjas. Be to, ir oro uos­tai yra skir­tingų ka­te­go­rijų. Esant tam tik­roms oro sąly­goms vie­nuo­se ga­li­ma kil­ti ir tūpti, o ki­tuo­se - ne. Apie vi­sas oro sąly­gas tu­ri­me ži­no­ti iš anks­to ir la­bai tiks­liai. Juk ne­skrai­dy­si­me ap­link oro uostą am­ži­nai", - kalbė­jo pi­lo­tas.

Kai­nas nu­sta­to iš oro

Be me­teo­ro­logų pa­gal­bos neap­siei­na ir drau­di­kai. Ypač pa­sėlius draud­žian­čios bend­rovės, ku­rių vi­sa kai­no­da­ra iš esmės pri­klau­so nuo oro. Juo­lab kad draus­ti pa­sėlius ir gy­vu­lius ES ša­ly­se ne­tru­kus ga­li būti pri­va­lo­ma. Ati­tin­kamą di­rek­tyvą Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ga­li pa­tvir­tin­ti dar šiais me­tais.

Lie­tu­vo­je vei­kian­ti bend­rovė „Ve­rei­nig­te Ha­gel­ver­si­che­rung VvaG" iš Hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos per­ka pa­starųjų 30 metų sta­tis­ti­nius orų - vėjo, de­be­suo­tu­mo, drėgmės, lie­taus - ti­ki­mybės ir ki­tus duo­me­nis, juos pa­ti ana­li­zuo­ja ir nu­sta­to ri­zi­kos laipsnį tam tik­rais me­tais ar ati­tin­ka­mais mėne­siais. Ki­taip ta­riant, skai­čiuo­ja, kiek ūki­nin­kams reikės mokė­ti draud­žiant pa­sėlius nuo saus­ros, lie­taus, kru­šos.

„Šie duo­me­nys tu­ri būti at­rink­ti, su­si­ste­min­ti ir ati­tin­ka­mai ap­do­ro­ti, todėl jie la­bai brangūs, bet mums la­bai svarbūs, - teigė vo­kie­čių įmonės fi­lia­lo Lie­tu­vo­je va­do­vas Al­gi­man­tas Na­vic­kas. - Aiš­ku, svar­bios ir pa­čios orų pro­gnozės. Būna at­vejų, kai li­kus ke­lioms die­noms iki nu­ma­to­mos aud­ros atei­na ūki­nin­kas ir pa­sa­ko norįs ap­si­draus­ti. Ta­da kon­sul­tan­tui rei­kia viską la­bai ge­rai ap­gal­vo­ti ir per­skai­čiuo­ti, nes pri­sii­ma­me ge­ro­kai di­desnę ri­ziką nei įpras­tai. Tie­sa, jei tos aud­ros ne­būna, ūki­nin­kai daž­nai per­si­gal­vo­ja."

Pa­vy­di už­sie­nie­čiams

Tiks­lios orų pro­gnozės dar svar­besnės pa­tiems ūki­nin­kams. „Ži­no­da­mi orus ga­li­me pla­nuo­ti dar­bus. Pa­vyzd­žiui, iš­purš­kus lau­kus che­mi­ka­lais, nai­ki­nan­čiais pikt­žo­les, tu­ri bent ke­lias va­lan­das ne­ly­ti. Ki­taip van­duo viską nu­plaus ir bran­gią pro­cedūrą teks kar­to­ti iš nau­jo. Būtų ge­rai, kad mums svar­biau­sios il­ga­laikės 10-15 dienų pro­gnozės būtų tiks­lesnės. Ži­no­tu­me, ar pir­miau­sia vež­ti šieną, ar pjau­ti ja­vus", - kalbė­jo Lie­tu­vos ūki­ninkų sąjun­gos pir­mi­ninkė Ge­nutė Sta­liū­nienė.

Anot jos, tarp­tau­tinė­se žemės ūkio pa­ro­do­se ir kon­fe­ren­ci­jo­se būna pri­sta­to­mos la­bai il­ga­laikės pro­gnozės, ko­kia bus atei­nan­ti žie­ma ar va­sa­ra. Spe­cia­lis­tai iš Is­pa­ni­jos ir Vo­kie­ti­jos pa­gal tam tik­rus ro­dik­lius ir sta­tis­ti­nius duo­me­nis sa­vo ša­lių ūki­nin­kams pa­tei­kia taik­lias net pus­me­čio pro­gno­zes.

Lie­tu­vo­je nėra įran­gos

Aust­ri­jo­je ūki­nin­kams siū­lo­ma spe­cia­li pa­slau­ga. Me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos par­duo­da itin tiks­lias pro­gno­zes. Spe­cia­lis­tai ga­li pa­sa­ky­ti, ku­rią va­landą ir ko­kia­me lau­ke lau­kia­ma kru­šos, liū­ties, koks bus už­fik­suo­tas saulės spin­du­lių kie­kis. Turė­da­mi tiks­lią in­for­ma­ciją žem­dir­biai ga­li spėti ap­sau­go­ti pa­sėlius. Su­ži­noję apie audrą jie sku­ba į lau­kus ir iš­tem­pia ap­sau­gi­nius tink­lus ar­ba plėve­les.

Lie­tu­vo­je to kol kas pa­da­ry­ti ne­įma­no­ma. Trūksta tech­ni­kos. „Mes turbūt vie­nin­te­liai Eu­ro­po­je ne­tu­ri­me me­teo­ro­lo­gi­nių ra­dio­lo­ka­to­rių. Todėl ne­ga­li­me ma­ty­ti oro duo­menų rea­liuo­ju lai­ku ma­ža­me plo­te. Bet šiuos įren­gi­nius ne­tru­kus įsi­gy­si­me. Jau pa­skelb­tas vie­šas pir­ki­mo kon­kur­sas. Įran­ga kai­nuo­ja apie 5 mln. litų, bet ji la­bai rei­ka­lin­ga", - ti­ki­no Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Sau­lius Ba­lys.

Po vals­tybės spar­nu

Kai ku­rios už­sie­nio me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos orus pro­gno­zuo­ja net pen­kio­li­kai par­ų į prie­kį. Lie­tu­vos - tik pen­kioms, ta­čiau S.Ba­lys ne­tei­kia per daug reikšmės ko­legų už­sie­ny­je gebė­ji­mams.

„Kiek­vie­na tar­ny­ba ga­li nu­ma­ty­ti orus gal net mėne­siui, bet tiks­lios pro­gnozės bus tik dviem trims die­noms. Vėliau jų pa­ti­ki­mu­mas la­bai mažė­ja, tad pa­čios tar­ny­bos spren-d­žia, skelb­ti ar ne to­kią ne­la­bai pa­ti­kimą in­for­ma­ciją. Per daug pa­si­tikė­ti ne­ver­ta ir me­teo­ro­lo­gi­niais in­ter­ne­to tink­la­la­piais", - ti­ki­no tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

Lie­tu­vo­je kaip ir dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos glaud­žia­si po vals­tybės spar­nu. Jos fi­nan­suo­ja­mos iš biud­že­to ir pri­žiū­ri­mos mi­nis­te­rijų. Tie­sa, dau­ge­lis tar­nybų ne­mažą dalį lėšų už­si­dir­ba pa­čios. JAV, Va­karų Eu­ro­pos ša­ly­se me­teo­ro­lo­gai apie 50-60 pro­c. rei­ka­lingų lėšų gau­na iš pa­pil­domų pa­slaugų. Lie­tu­viai - apie 10 pro­c.

Pas­lau­gos ne­po­pu­lia­rios

Iš Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos daž­niau­siai orų pro­gno­zes ir ki­tus duo­me­nis per­ka trans­por­to įmonės, ener­ge­ti­kos bend­rovės ir ži­niask­lai­da. Tar­ny­ba mo­ka­mas pa­slau­gas tei­kia ir pri­va­tiems as­me­nims.

Po­pu­lia­riau­si sta­tis­ti­niai orų duo­me­nys, taip pat orai tam tik­ra­me mies­te ar mies­te­ly­je, miškų gais­rin­gu­mas, van­dens tem­pe­ratū­ros pro­gnozė mėne­siui ar il­ges­niam lai­kui.

Dan­gus re­gu­liuo­ja verslą

Orų pro­gnozės vei­kia ir ke­lio­nių verslą. Jei­gu atei­nan­čios sa­vaitės pro­gnozės Lie­tu­vo­je nie­ko ge­ra ne­ža­da, pa­pras­tai pa­sku­tinės mi­nutės ke­lio­nių į už­sienį pa­si­ūly­mai tie­siog išg­raibs­to­mi.

„Daž­nai juo­kau­ja­me: jei­gu už lan­go ly­ja, lėktu­vai bus sau­sa­kim­ši. Bet tai vi­sai ne juo­kas", - teigė ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „No­va­tu­ras" rin­ko­da­ros ir viešųjų ry­šių va­dovė Bri­gi­ta Sa­ba­liaus­kaitė.

Pre­ky­bi­ninkų pel­nas taip pat pri­klau­so nuo oro sąlygų. „Orai di­delę įtaką da­ro ir dra­bu­žių pre­ky­bai, nes tai se­zo­ni­nis vers­las. At­siž­vel­giant į orą, apy­var­ta ga­li svy­ruo­ti net iki 20 pro­c. Ge­riau­sia, kai būna vi­du­tinė tem­pe­ratū­ra ir ne­ly­ja", - kons­ta­ta­vo dra­bu­žių pre­ky­bos tink­lo „Ap­ran­ga" ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ri­man­tas Par­va­nec­kas.

Tie­sa, kaip ir ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių, pre­ky­bi­ninkų orų pro­gnozės ne­gelbs­ti, nes prekės už­sa­ko­mos prie­š 5-9 mėne­sius. O prie­š tiek lai­ko nu­spėti orų ne­ga­li net mo­der­niau­sią tech­niką tu­rin­tys me­teo­ro­lo­gai.

Krovinių gabenimo ir logistikos įmonėms siūloma sužinoti orus tuose maršrutuose, kuriais bus gabenami kroviniai. Tarnybos tinklalapyje pabrėžiama, kad prognozės 5 dienoms yra itin patikimos. Kiek mažiau patikimos prognozės numatomos maždaug 15 dienų.

Žiemą siūloma pirkti Švedijos kelių žemėlapį - informaciją, kurie keliai gausiausiai apsnigti, kada ir ar dažnai jie valomi.

Parduodamos ir specialiai jūrininkams skirtos prognozės. Tarp kitų duomenų pateikiamas ir bangų aukštis. Panašias paslaugas teikia ir Lietuvos meteorologai.
Statybos įmonėms skirtose prognozėse labiausiai pabrėžiamas vėjo greitis, krituliai ir temperatūra; pastaroji skelbiama kas valandą. Žinodami specialiai jiems skirtą informaciją apie orus statybininkai gali planuoti darbus ir net pakilus stipriam vėjui jų nenutraukti, tik persikelti dirbti į žemesnius aukštus.

Gamybos bendrovėms siūlomos prognozės yra ilgalaikės ir mažiausiai patikimos. Tačiau švedų meteorologai tikina galintys pasakyti, ar vasara bus karšta, ar ne. Ypač tai aktualu ledų gamintojams, aludariams ir kai kurių kitų sričių darbuotojams. Be to, siūlomos atostogų prognozės. Kavinių, barų ir restoranų savininkai gali sužinoti, ar bus karštas savaitgalis ir ar nereikėtų pasisamdyti daugiau personalo.

Informacija apie orus teikiama ir įvairių renginių organizatoriams bei privatiems asmenims. Nuo įprastų prognozių ji skiriasi tuo, kad galima sužinoti tikslią orų prognozę, skirtą konkrečiam šalies kampeliui - miestui, kaimui ar vietovei. Daugiausia dėmesio skiriama krituliams ir jų kiekiui.

Šaltinis: Švedijos hidrometeorologijos tarnyba

Šalies pajamų dalis, gaunama iš komercinės veiklos (proc.)

Švedija 53
Prancūzija 50
Didžioji Britanija 45
Danija 45
Lenkija 25
Čekija 22
Latvija 18
Lietuva 10
Estija 9

Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba