NŽT baigė sklypų paėmimą „Rail Balticai“ tiesti

Kita planuojama NŽT užduotis - žemės paėmimo visuomenėms poreikiams vietinės reikšmės automobilių keliams statyti ir rekonstruoti projektas, užtikrinsiantis privažiavimą prie greta numatomos geležinkelio vėžės esančių sklypų, praneša NŽT.

„NŽT pavyko užtikrinti greitą ir sklandų žemės paėmimą visuomenės poreikiams procesą. Ir toliau NŽT laukia atsakingas darbas įgyvendinant tarptautinį transporto projektą „Rail Baltica“ - antroje šių metų pusėje bus rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių keliams statyti ir rekonstruoti planas tam, kad būtų užtikrinamas privažiavimas prie greta geležinkelio vėžės esančių sklypų. Keliams reikalingų žemės sklypų skaičius, tikėtina, gali siekti daugiau kaip 1700 sklypų“, - pranešime cituojamas NŽT direktorius L. Čiakas.

ELTA primena, kad NŽT suteikė galimybę laikinai naudoti valstybinės žemės sklypus, kurie paimti visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Rail Baltica“.

Pažymėta, kad visuomenės poreikiams paimti žemės plotai gali būti suteikiami laikinai naudoti tik tiems asmenims, kurie iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios naudojosi šiais žemės plotais. Leidimas laikinai naudotis valstybine žeme suteikiamas iki tol, kol šis valstybinės žemės plotas bus pradėtas naudoti visuomenės poreikiams, t. y. perduotas suinteresuotai institucijai. NŽT ragina asmenis, kurie nori pasinaudoti atsiradusia galimybe, NŽT teritoriniams padaliniams pagal žemės buvimo vietą teikti prašymus leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

NŽT nuo pernai metų antros pusės iki dabar projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti priėmė sprendimus Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams paimti 1360 sklypų, kurių bendras plotas siekia apie 1240 ha. Maždaug ketvirtadalį šio ploto sudaro miško žemė, o 187 ha - valstybinės žemės sklypai.

Kaip ELTA jau rašė, „Rail Baltica“ - svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projektų investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks apie 5,7 mlrd. eurų, vien Lietuvoje investicijos, planuojama, viršys 2,4 mlrd. eurų. Jį planuojama atidaryti 2026 m.