- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Investicijų turi kas antras Lietuvos gyventojas. Populiariausias ir tebepopuliarėja – investicinis gyvybės draudimas. O nekilnojamasis turtas kaip investicija tarp lietuvių – vis mažiau patraukli. Kas mėnesį gyventojai investavimui vidutiniškai skiria nuo 21 iki 100 eurų. Įpročiui reguliariai taupyti reikia ir atitinkamų santaupų. Tačiau ekonomistai sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo ir neįperka ne pirmo būtinumo prekių bei paslaugų, pasakojama LNK reportaže.
Kai dirbi sunkiai ir daug, per kavos pertraukėlę galima pagalvoti, kur ir kaip uždirbtus pinigus taupyti.
„Labai nedaug investuoju, savais interesais investuoju į kriptovaliutą. Naudoju visiems žinomas platformas. Porą dalelyčių nusipirkęs ir tiesiog žaidžiu“, – sakė vilnietis Eimantas.
„Aš esu turbūt daugiau ilgalaikė investuotoja. Investuoju klasikiniais būdais, t. y. – antros, trečios pakopos pensijų fondai. Taip pat – į pagrindines didžiąsias kompanijas ir jų akcijas. Dar yra keletas obligacijų ir investicinių fondų“, – atviravo vilnietė Akvilė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Investicijų turi kas antras Lietuvos gyventojas. Šis skaičius per pastaruosius keltą metų nepakito, tačiau pokyčių yra tarp pačių investicijų. Dažniausiai lietuviai nukreipia pinigus nebe į nekilnojamąjį turtą (NT), o į gyvybės draudimą. Tokių yra penktadalis. Kaip rodo atlikta SEB banko apklausa, trečia pagal populiarumą investicija – pensijų fondai.
Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų.
„NT nusileido į antrą vietą keliais procentiniais punktais. Greičiausiai dėl to, kad kyla „Euribor“ palūkanų normos ir galbūt keičiasi lūkesčiai, nes daugelis gyventojų tikisi, kad NT kainos kris“, – komentavo SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.
Kur žmonės pasirenka investuoti, priklauso ir nuo jų gyvenimo būdo. Vertybinius popierius, pensiją, gyvybės draudimą dažniausiai renkasi specialistai ir biurų darbuotojai. Į NT investuoja patys sau darbdaviai. Kas mėnesį gyventojai investavimui vidutiniškai skiria nuo 21 iki 100 eurų. Įpročiui reguliariai taupyti reikia ir atitinkamų santaupų. Tačiau „Swedbank“ duomenys rodo, kad tik keturi iš dešimties gyventojų banko sąskaitose turi daugiau nei 2 tūkst. eurų.
„Didžiausios baimės yra pradėti investuoti, nes galvoja, kad neužteks lėšų, nes neturi sukaupę pakankamai pinigų“, – teigė E. Dovbyšienė.
Taupyti jau sunkiau ir viduriniajai klasei, kuria Lietuvoje jaučiasi rekordiškai daug – net šeši iš dešimties žmonių. Ekonomistai sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo.
„Pagrindinė priežastis, dėl ko vidurinioji klasė gali įpirkti mažiau prekių ir paslaugų, – infliacija. Per paskutinius metus vidutinės prekių ir paslaugų kainos padidėjo beveik 20 proc. Tuo pačiu vidutinis darbo užmokestis didėjo apie 13 proc.“, – konstatavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Viduriniajai klasei galima priskirti gyventojus, gaunančius nuo 1100 kone iki 3000 eurų prieš mokesčius. Tačiau vis mažiau šių pajamų atitinka ne pirmo būtinumo prekėms. Tame tarpe – ir ne investicijoms.
„Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų“, – teigė N. Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetuose – paskutiniai svarstymai dėl naujo NT mokesčio tarifo
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetai trečiadienį apsispręs dėl naujojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifo nuo 2025 metų. Komitetai balsuos dėl Vyriausybės teikiamo varianto ir parlamentarų siūlym...
-
M. Sologubą „Snaigės“ vadovo poste laikinai keičia R. Lugovikas
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ akcijų paketą perėmus naujam akcininkui, įmonės valdyba nuo spalio 4 dienos atšaukė Mindaugą Sologubą iš bendrovės generalinio direktoriaus pa...
-
Viceministras: susitarus dėl Ukrainos grūdų patikros Klaipėdoje kol kas niekas nesikeis6
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų kontrolės perkėlimo iš Ukrainos–Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą yra tik pirmasis žingsnis lengvinant šių krovinių eksportą per Lietuvos uostamiestį ...
-
„Ignitis grupė“ pratęs pernai sudarytas 334 mln. eurų vertės kreditavimo sutartis
Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ pratęs tris pernai sudarytas 334 mln. eurų bendros vertės kreditavimo sutartis. ...
-
Maisto kainų pasiutpolkė spraudžia į kampą: vis dažniau žmonės perka nukainotą maistą3
Prekybininkai pastebi, kad gyventojai vis dažniau perka nukainotas maisto prekes, praneša LNK. ...
-
Apie brangias notarų paslaugas: pakrikom nuo kainų4
Valstybės kontrolė jau prieš kelerius metus pastebėjo, kad žmonės notarams už tas pačias paslaugas moka skirtingas sumas. Dėl šios problemos buvo imtasi veiksmų ir nuo spalio pasikeitė notarų paslaugų įkainiai. Daugumos paslaugų kai...
-
D. Kreivys: Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius5
Varšuvos saugumo forume dalyvaujantis energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius. ...
-
Labiau susirūpinta nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga – ministerija siūlo įstatymo pataisas
Kultūros ministerija parengė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) pataisas, kuriomis siūlo aiškiau apibrėžti statybos, tvarkybos ir prevencinės priežiūros darbus. ...
-
Gyventojai apie draudikų pelną: jį pasididino iš mūsų įmokų4
Vilnietė Regina kaupti investiciniame gyvybės draudime pradėjo perkopusi 30-etį, ne kieno nors stumiama, o pati taip nusprendusi, praneša LNK. ...
-
Už bendrabutį Naujojoje Vilnioje pasiūlyta 2,4 mln. eurų1
Už buvusį bendrabutį Naujosios Vilnios centre, tarp „Maximos“ ir „Norfos“ parduotuvių ir netoli turgavietės, pasiūlyta pradinė kaina – 2,42 mln. eurų. Trečiajame Turto banko rengtame aukcione antradienį pradinė jo kaina...