Nusipirkti būstą darosi beveik neįmanoma: pradiniam įnašui lietuviai taupo ilgiausiai visoje ES

Vilnietis IIgoris Bučkovskij su šeima keturių kambarių butą Vilniuje, Šnipiškėse, nusipirko prieš pat pandemiją, 2019 metais, įsikraustė 2021. Jaunam tėvui net baisu pagalvoti, jei su žmona būtų nusprendę būsto nepirkti, o dar kiek palaukti.

„Šiuo metu kiek žiūrinėjam, kainos yra dvigubai pakilusios. Jei dabar reikėtų pirkti, tai būtų tikrai brangu, bent jau mums įpirkti šitoj vietoje tokį būstą“, – kalbėjo vilnietis I. Bučkovskij.

Iš tiesų būstas sostinėje vidutiniškai per penkerius metus pabrango dviem trečdaliais.

Vystytojai sako, kad labiausiai būsto kainas kelia perteklinė biurokratija ir daugybė vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų, kuriuos įvykdyti darosi per sunku.

Vieni nori, kad būtų gaisrinis privažiavimas prie namo, o kiti reikalauja, kad čia būtų augalai, gėlės ir vaikų žaidimo aikštelės.

„Viena žinyba reikalauja, kad medžių ant kabelių nebūtų, o kita žinyba reikalauja būtinai susodinti medžius. Vieni nori, kad būtų gaisrinis privažiavimas prie namo, o kiti reikalauja, kad čia būtų augalai, gėlės ir vaikų žaidimo aikštelės“, – piktinosi „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Be to labai sunku gauti ir pačius statybos leidimus. Įmonė nusiperka sklypą, bet ilgiausiai laukia leidimo statyti, tol kol viskas iš brangsta.

„Dabar matom, kad yra lėtinama. Jeigu anksčiau statybos leidimas būdavo gaunamas per 1,5–2 metus, tai dabar sėkmės istorija – treji metai“, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Verslininkų bėdas išklausiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažino, kad strategijos kaip būstą padaryti įperkamesnį nėra.

„Reikalavimai vystymui negali prieštarauti vienas kitam. Jie turi būti maksimaliai skaitmenizuoti. Jie turi būti grįsti konsultacijoms o ne bausmėmis, kas pas mus iki šiol vyksta. Tokiu būdu išjudėsim realių sprendimų link“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Opozicija A. Armonaitės klausė, kur ši buvo anksčiau.

„Ar padarė ką nors? Mano supratimu, nieko nepadarė. Manau, kad tai ką dabar, vykstant rinkimų kampanijai, sako ministrė Armonaitė, yra imitacija“, – tikino Seimo narė Rasa Budbergytė.

„Ypač per paskutinius du metus buvo išleista apie 150 teisės aktų, kurie sugriežtino, apribojo statybas, ypatingai gyvenamas statybas. Buvo papildomai apmokestinta teisė statyti gyvenamus namus. Skamba kaip absurdas“, – tęsė A. Avulis.

A. Armonaitė nesutiko su kritika, kad nieko dėl būsto prieinamumo nebuvo daroma. Pateikė pavyzdžių.

„Mes dabar turime priemonę, kuri veikia jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose. Kaip ir gera intencija, bet ji nebuvo iki galo taikli. Dabar ji yra pakoreguota, bet mūsų vertinimu, ji galėtų būti dar taiklesnė“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Opozicija siūlo Vyriausybei ir savivaldybėms vystyti vadinamąjį municipalinį būstą. Tai esą ne tas pats kas socialinis būstas.

„Atsirastų didesnė pasiūla rinkoje ekonominio būsto, kurį galėtų savivaldybės siūlyti nuomos sąlygomis žmonėms ir jaunoms šeimoms ypatingai, kad galėtų prieinama kaina išsinuomoti“, – siūlė R. Budbergytė.

Problema ir tai, kad pradiniam būsto įnašui sutaupyti lietuviams prireikia bene daugiausia laiko Europos Sąjungoje.

Pavyzdžiui, sostinėje vidutiniškai žmogui tai užtrunka 8,5 metų.

Diskusijoje su politikais ir NT vystytojais dalyvavęs Bankų asociacijos atstovas komentuoti atsisakė.