Nuostabiame pasaulio paveldo krašte – neramu

Sukasi susitikimų, pasitarimų, diskusijų karuselė apie naftos verslovę D6, esančią Baltijos jūroje už 22 kilometrų nuo Kuršių nerijos krantų ir penkių kilometrų nuo jūros sienos su Lietuva. Nesibaigia derybos tarp kompetentingų valstybinių institucijų, atsakingų pareigūnų, tarptautinių organizacijų. Suprantama kodėl: šis naftos telkinys bus intensyviai eksploatuojamas, nes jau šiemet žadama išgręžti keturis gręžinius, o iš viso per ketverius metus – 27. Planuojama išgauti 600 tūkstančius tonų naftos per metus. D6 veiks iki gręžinio eksploatavimo pabaigos, 30 metų.

Tokia situacija reikalauja šiandien kruopščiai suderinti naftos gavybos jūroje netoli Kuršių nerijos plėtrą. Rusija ir Lietuva privalo pasirašyti reikiamus dokumentus dėl galimų avarijų prevencijos ir žalos atlyginimo.

Tais ir kitais klausimais kalbamės su Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoju gamtos ir kultūros paveldui Albertu Kvietkumi.

- Gyvename neramų laikotarpį, - sako pašnekovas, - nes ties Lietuvos nepakartojamo grožio gamtos kampeliu, kuris 1991 metais paskelbtas Kuršių nerijos nacionaliniu parku, o 2000 m. gruodžio mėnesį įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pakibo Damoklo kardas. Pradėtas eksploatuoti naftos telkinys D6, o su Rusija dar nepasirašytas svarbiausias dokumentas: kas atlygins už ekologinę žalą, jei įvyks D6 avarija, kurios pasekmės mums nenusakomos?

Visą šią situaciją akylai stebi UNESCO pasaulio paveldo komitetas ir reikalauja civilizuoto galutinio sprendimo. Savo 28-ojoje sesijoje, kuri vyko 2004 metų birželio mėnesį Kinijoje, jis apsvarstė klausimą dėl Kuršių nerijos apsaugos nuo galimos taršos iš naftos verslovės telkinio D6. Priimtas rimtai perspėjantis sprendimas: Kuršių nerija bus įtraukta į Pasaulio paveldo pavojaus sąrašą, jeigu iki šių metų vasario 1 d. nebus pasirašytas Rusijos ir Lietuvos susitarimas dėl D6 ekologinės rizikos bendro įvertinimo ir žalos atlyginimo. Tokį darbą turi atlikti abiejų valstybių specialistai kartu su nepriklausomais tarptautiniais ekspertais.

- Bet juk iki nurodyto termino toks susitarimas su Rusija nepasirašytas. Kas bus toliau?

- Pasekmės būtų liūdnos. Mes nebetektume UNESCO pasaulio paveldo prestižinio įvertinimo ir globos, prarastume tarptautinę finansinę pagalbą, būtume vėl daug metų atblokšti atgal, tektų ilgai savo jėgomis kapstytis.

Esu optimistas. Tikiu, kad mūsų Vyriausybės, tarptautinių organizacijų, Rusijos gamtosaugos protingų galvų (jų ne vieną autoritetingą asmenybę, remiančią mūsų siekimus, pažįstu ir girdėjau jų nuomonę), pagaliau ir Kaliningrado žaliųjų energingomis pastangomis šis dalykas bus galų gale išspręstas.

Turime raštą, kuriame UNESCO pasaulio paveldo komitetas praneša, kad ir toliau stebi visą situaciją. Pietų Afrikos mieste Durbane 2005 metų liepos mėnesį vyks UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesija, kurioje Rusija ir Lietuva turės atsiskaityti (mus egzaminuos), kas padaryta, kaip sutarta spręsti galimos ekologinės žalos atlyginimo klausimus.

- Atsitikus didelei avarijai D6, ekologinė nelaimė ištiks ne tik Kuršių nerijos pakrantę, pliažus.

- Taip. Dalis visuomenės mąsto, kad ekologinės nelaimės žalą patirs tik Neringos pliažai, jais nebus galima kurį laiką naudotis. Žinoma, ir tai didelis nuostolis Neringos gyventojams. Juk jie gyvena tik iš turizmo ir žvejybos. Nepamirškime, kokią žalą išsiliejusi nafta padarys žuvims, jų mailiui. Įsivaizduokime, kokių nuostolių patirs mūsų žvejai. Labai nukentės vandens paukščiai. Baltijos jūra neužšąlanti, joje žiemoja šimtai tūkstančių retų, įvairių paukščių, kurie, be abejo, dėl išsiliejusios naftos į jų “valdas” žus.

Pasamprotaukime: ištiko didžiulė avarija, ilgai pūtė stiprus pietvakarių vėjas. Audringa Baltija (o ji vis dažniau tokia būna) naftos teršalus gali atplukdyti į Palangos pakrantes. Kokių didžiulių materialinių ir moralinių nuostolių gali patirti Lietuva! Beje, įvykus avarijai, pučiant kitos krypties vėjui, teršalai gali nuplaukti į Kaliningrado pakrantes.

- Naftos kompanijos “Lukoil” atstovai tvirtina esą D6 nekelia jokios grėsmės. Tai kodėl Rusija vengia pasirašyti sutartį dėl avarijų žalos atlyginimo?

- Vienareikšmio atsakymo nežinau. Kadangi D6 yra galingo ir pelningo verslo šaltinis, kur sukasi milijardai, gal tai apsidraudimas, gal superpasitikėjimas savo jėgomis ir galiomis? Širdies gilumoje jaučiu, kad tai gal ir didžiosios politikos sindromas: tegu mažas kaimynas pajaučia, kas yra Rusija, koks jos svoris tarptautinėse sferose.

- Ačiū už pokalbį.