- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo naujųjų įsigalioja nauji elektros ir dujų tarifai.
Elektros tarifus visiems vartotojams sausį–liepą didins pakelta reguliuojamoji kainos dalis, tuo metu visuomeninis tiekimas – aktualus tiekėjo dar nepasirinkusiems trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams – nežymiai mažėja.
Savo ruožtu gamtinių dujų tiekimo tarifas taip pat išliks labai panašus į buvusį praėjusį pusmetį – nepaisant to, kad nuo 2024 m. valstybė nebeskirs kompensacijų.
Reguliuojama kainos dalis didės, brangsta ir fiksuotos kainos pasiūlymai
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) rudenį patvirtino elektros persiuntimo, skirstymo ir kitų paslaugų tarifus kitų metų pirmajam pusmečiui.
Prognozuojama, jog reguliuojama kainos dalis didės 2–3 centais, ji sudarys apie pusę galutinio elektros tarifo.
Nuo sausio „Litgrid“ perdavimo paslaugos kaina sieks 1,608 ct/kWh, papildomų paslaugų įsigijimo dedamosios kaina – 1,584 ct/kWh.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) skirstymo paslaugos žemosios įtampos tinklais tarifas mažės iki 1,494 ct/kWh, vidutinės įtampos tinklais – pakils iki 3,568 ct/kWh. Skirstymo paslaugos papildoma dedamoji pabrangs iki 0,055 ct/kWh.
Tuo metu viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifas iš neigiamo keičiamas į nulinį.
Visi tarifai nurodyti su pridėtinės vertės mokesčiu.
VERT pirmininkas Renatas Pocius yra sakęs, kad reguliuojamos paslaugos brangsta, nes „Litgrid“ 2023 m. surinko mažiau pajamų už tinklo perkrovas. Pernai operatorė perdavimo tarifui sumažinti skyrė 143 mln. eurų iš visų 267 mln. eurų už 2022 m. surinktų perkrovų pajamų.
Likusią galutinio elektros tarifo pusę lemia nepriklausomų tiekėjų – „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ dedamoji.
Jų atstovai anksčiau yra teigę, kad brangstant rinkos reguliuotojo daliai jų nustatomos tarifo dedamosios nesikeičia, tačiau tarifo augimą pajus tiek fiksuotos, tiek su biržos kaina susietus planus pasirinkę vartotojai.
Nepriklausomi tiekėjai į savo kainos dalį įskaičiuoja elektros įsigijimo kainą, balansavimo dedamąją, kliento vartojimo profilio koeficientą, biržos prekybinius bei poreikio pokyčio rizikos mokesčius, kainų skirtumų tarp zonų dalį ir kt. dedamąsias.
Vis tik nuo liepos skirstymo paslaugos tarifas bus mažinamas ESO pradėjus grąžinti 157 mln. eurų permoką. 51 mln. eurų šios sumos turėtų grįžti tik buitiniams vartotojams. Preliminariais ESO skaičiavimais, tarifas gyventojams nuo antrojo pusmečio galėtų mažėti 0,6 ct/kWh.
Lietuvos energetikos agentūros gruodžio duomenimis, nuo sausio įsigaliojančių tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų vidutinė kaina siekia 25,8 ct/kWh (dvi laiko zonos) ir 26,8 ct/kWh (viena laiko zona). Kainą metams siūloma fiksuoti už vidutinį 25,7 ct/kWh tarifą dviejų laiko zonų planams ir 26,7 ct/kWh, jei pasirinkta viena laiko zona.
Palyginimui, vidutinė tiekėjų fiksuotų planų kaina 2023 m. paskutinį ketvirtį siekė 24,2 ct/kWh.
Į šiuos tarifus jau įtraukta padidinta reguliuojamos kainos dalis.
Jai didėjant, R. Pocius laidoje „ELTA kampas“ gruodį rekomendavo vartotojams būti aktyviais, domėtis tiekėjų siūlomais planais, išsiaiškinti, ar šiuo metu mokama palankiausia kaina.
„Indikuojama, kad visiems nepriklausomų tiekėjų vartotojams kainos nuo naujų metų didės. Tikrai nebūtinai. Viskas priklauso nuo to, kokia šiandien pasirašyta sutartis. Ir ne tik tas vartotojas, kuris moka daugiau nei 29 ct/kWh, persirašęs sutartį, galėtų susimažinti savo tarifus“, – kalbėjo VERT pirmininkas.
Pigs visuomeninis elektros tiekimas
Standartinis vienos laiko zonos visuomeninio elektros tiekimo tarifas nuo sausio iki birželio bus 21,9 ct/kWh. Lyginant su 2023 m. antruoju pusmečiu jis mažėja 0,8 cento (apie 3,5 proc.)
Standartinio dviejų laiko zonų plano tarifai sieks 25 ct/kWh (dieninis tarifas) ir 15,2 ct/kWh (naktinis tarifas). Jie taip pat mažesni nei taikyti pernai.
Vienos laiko zonos plano „Namai“ tarifas sumažintas nuo 2,11 ct/kWh iki 2,03 ct/kWh, dviejų – pinga iki 23,2 ct/kWh (dieninis) bei 14,3 ct/kWh (naktinis). 3 eurų mėnesinė dedamoji išlieka ta pati.
„Namai plius“ vienos laiko zonos tarifas sieks 2 ct/kWh (pinga 0,8 cento). Dieninis dviejų laiko zonų tarifas sudarys 22,7 ct/kWh, naktinis – 14 ct/kWh. „Namai plius“ planui toliau bus taikoma mėnesinė 6 eurų dedamoji.
R. Pocius yra sakęs, kad VERT galėjo sumažinti visuomeninio tiekimo tarifą, nes „Ignitis“ iš visuomeninio tiekimo klientų surinko 13 mln. eurų daugiau pajamų nei prognozuota.
ESO duomenimis, visuomeninį elektros tiekimą „Ignitis“ užtikrina dar apie 492 tūkst. buitinių vartotojų. Tai gyventojai, kurie kasmet suvartoja iki 1 tūkst. kilovatvalandžių elektros.
Ši vartotojų grupė tiekėją dar gali rinktis iki 2026 m. Tiesa, tą jau padarę vartotojai iki tol taip pat gali grįžti į visuomeninį tiekimą.
Pirmajam vartotojų pogrupiui dujos vidutiniškai pigs 32 centais, antrajam – 4,5 euro
Nuo sausio dujų tiekimo tarifai mažėja visų trijų pogrupių vartotojams.
Vartojantiems dujas viryklėse (I vartotojų pogrupis) nuo sausio tarifas sumažės 7 centais, jomis besišildantiems namus (II pogrupis) – 4 centais už kubinį metrą.
Naujus dujų tarifus VERT apskaičiavo prognozuodama mažesnes gamtinių dujų kainas rinkoje – 47 Eur/MWh, o ne 52 Eur/MWh, kokia fiksuojama šiuo metu.
VERT skaičiavimais, vartojantiems dujas maisto ruošai (kurie suvartoja apie 4–5 kub. m dujų per mėnesį) mėnesinė sąskaita sausio mažėtų maždaug 32 centais.
Naudojantiems dujas šildymui, yra sakęs R. Pocius, „mažėjimas bus tikrai labiau juntamas“: vidutiniškai apie 4,5 euro per mėnesį, skaičiuojant vidutinį 108 kub. m suvartojimą.
I pogrupio vartotojams nustatyta pastovioji 0,56 Eur/mėn. dedamoji ir 1,29 Eur/kub. m kintamas tarifas. Tuo metu II pogrupio vartotojai mokės 3,99 Eur/mėn. pastovią dalį ir 0,83 Eur/kub. m tarifą. Kintamieji tarifai abejoms vartotojų grupėms nuo dabartinių mažėja atitinkamai 5,15 proc. ir 4,6 proc.
III pogrupio dujų vartotojai (suvartojantys daugiau nei 20 tūkst. kub. m dujų) mokės 3,99 eurų mėnesinę pastovią dalį ir 0,79 Eur/kub. m kintamą tarifą. Šis mažėja 4,82 proc.
Dujos vartotojas pigs nepaisant to, kad nebelieka kompensacijų iš valstybės biudžeto. Jos buvo skiriamos visus 2023 m., kadangi „Ignitis“ dalį dujų išankstiniais sandoriais įsigijo už didesnę kainą nei ji vėliau vyravo rinkose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiemet prognozuojamas rekordinis pasaulinis grūdų derlius
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) naujausiais skaičiavimais, šiemet pasaulyje bus nuimtas rekordinis grūdų derlius – 2,854 mlrd. tonų, 3,6 mln. tonų didesnis nei pernai. ...
-
Birželį – 0,1 proc. mėnesio, 0,7 proc. metinė infliacija
Lietuvoje birželį fiksuota 0,1 proc. mėnesio ir 0,7 proc. metinė infliacija. ...
-
Valstybinė darbo inspekcija: darbo ginčų komisijose – dažniausi kivirčai su transporto įmonėmis
Vieni dažniausiai nagrinėjamų ginčų darbo ginčų komisijose (DGK) – ginčai su transporto įmonėmis, skelbia Valstybinė darbo inspekcija (VDI). ...
-
Tyrimas: nuosavą būstą norėtų įsigyti 80 proc. jaunuolių
Vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai jau svajoja apie nuosavą būstą – 80 proc. 18–20 metų žmonės tvirtina, kad jiems labai svarbu turėti nuosavą būstą, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
Kova dėl išmokų už kailinių žvėrelių verslą nebaigta, pirmoji jau išmokėta
Konstituciniam Teismui (KT) praėjusią savaitę grąžinus grupės Seimo narių prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimo atitikimą Konstitucijai, jo iniciatoriai teigia rankų nenuleisią ir dar kartą kreipsis į KT. ...
-
Seimo komitetas spręs dėl nacionalinio transliuotojo finansavimo
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį ketina apsispręsti dėl jo pirmininko Mindaugo Lingės iniciatyvos keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį. ...
-
LVAT: papildomas finansavimas sveikatos centrams nepažeidžia lygiateisiškumo principo1
Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas papildomas finansavimas sveikatos centrams steigti nepažeidžia lygiateisiškumo ir objektyvumo principų, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). ...
-
Beveik tūkstantis žydų prašo kompensuoti nusavintą turtą62
Beveik tūkstantis žydų tautybės asmenų prašo atlyginti už praėjusiame amžiuje neteisėtai nusavintą turtą. ...
-
Duobės ir krentantys tiltai: kiek dar tai kęsime?21
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina besidžiaugiantis prezidento Gitano Nausėdos kritika Lietuvos kelių būklei. Anot jo, šalies vadovas akcentuodamas problemą leidžia išryškinti situaciją. ...
-
Kiaulių maras – jau trijuose ūkiuose: kas toliau?11
Dėl įsismarkavusio afrikinio kiaulių maro iškrito trys ūkiai – Klaipėdos, Kupiškio ir Raseinių rajonuose. ...