- Valentina Gudienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijai užpuolus taikius Ukrainos gyventojus, bėgantys nuo karo ukrainiečiai pagalbos ieško ne tik kaimyninėse šalyse, bet ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo paramą skirti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių gavusiems užsieniečiams.
Paramą taip pat galėtų gauti tie asmenys, kuriems toks leidimas suteiktas, kadangi jie negali grįžti į savo kilmės valstybę, nes joje yra persekiojamas nedemokratinio režimo arba yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų. Ministerijos siūlomiems teisės aktų pakeitimams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
„Galvojame apie kiekvieną nuo karo Ukrainoje baisumų bėgantį žmogų. Labai svarbu, kad humanitarinės pagalbos mechanizmai įsijungtų vos ukrainiečiams kirtus Lietuvos sieną ir žmones pasiektų visa reikiama pagalba. Planuojame, kad gavus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių ukrainiečiams ir jų šeimos nariams Lietuvoje priklausys socialinė parama, kuri ypač aktuali, kol jiems pavyks susirasti darbą ir užsidirbti pragyvenimui Lietuvoje. Jiems numatytos socialinės pašalpos, vienkartinė parama įsikūrimui, išmokos vaikams, globos (rūpybos) išmokos, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ministrė pabrėžia, kad sulaukta per du šimtus darbdavių pasiūlymų įdarbinti nuo Putino karo bėgančius žmones, todėl tikėtina, kad dalis ukrainiečių sėkmingai integruosis į darbo rinką. „Turime įmonių visoje Lietuvoje, pasirengusių priimti ukrainiečius, jų šeimos narius ir per 16 tūkst. registruotų laisvų darbo vietų Užimtumo tarnyboje“, – teigia M. Navickienė.
Turime įmonių visoje Lietuvoje, pasirengusių priimti ukrainiečius, jų šeimos narius.
Siekiant sumažinti nuo karo bėgančių ukrainiečių socialinę atskirtį, siūloma užsieniečius, turinčius laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių, įtraukti į socialinės paramos sistemą.
Laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių turintys ukrainiečiai galėtų gauti visas išmokas vaikams (įskaitant vaiko pinigus, o globojami vaikai – ir globos (rūpybos) išmoką), vienkartinę paramą įsikūrimui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas, socialines pašalpas ir kitas socialines išmokas.
Nuo karo, persekiojimų ar represijų pabėgusiems ir laikinai Lietuvoje apsigyvenusiems užsieniečiams siūloma mokėti šalpos pensijas. Jie taip pat turės teisę į slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, nurodoma SADM pranešime.
Pagalbos sulauks ir tie pensininkai, kurie gyvena Lietuvoje ir gauna pensijas iš Ukrainos. Dėl karo veiksmų Ukraina jiems išmokėti pensijų šiuo metu negalės. Tol, kol situacija stabilizuosis, jiems bus mokamos šalpos pensijos.
Ukrainos mokamos pensijos yra labai mažos, vidutinė pensija siekia 60 eurų. Todėl jiems dažniausiai yra primokama iki šalpos pensijos dydžio. Teikiami siūlymai leis jų situaciją išlaikyti nepakitusią, tačiau bus užtikrintas pensijos mokėjimas tol, kol tai vėl galės daryti pati Ukraina.
Siūloma nustatyti galimybes greičiau skirti atstovą nelydimiems nepilnamečiams, kurie atvyksta į Lietuvą be savo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Pagal galiojančius mūsų šalies teisės aktus, asmuo gali būti paskirtas vaiko globėju (rūpintoju) tik praėjęs vertinimą, mokymus ir pan., kas gali trukti apie 3 mėnesius.
Atsižvelgiant į tai, kad iš Ukrainos pasitraukę asmenys gali atvykti į Lietuvą ne tik su savo vaikais, tačiau ir, pavyzdžiui, draugų šeimos vaikais, taip pat į tai, kad Lietuvoje gali atsirasti žmonių, norinčių rūpintis nelydimais nepilnamečiais ukrainiečiais, siūloma numatyti išlygą, kad kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimam nepilnamečiui globa (rūpyba) nustatoma supaprastinta tvarka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui3
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...