- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarp nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių daugėja manančiųjų, kad per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos Vilniuje kils, o Kaune mažės, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa.
„Vilniuje ir Kaune vis pastebimiau kyla naujų butų kainos. Naujausia mūsų apklausa atskleidė, kad dėl tolesnės NT rinkos raidos jos dalyvių lūkesčiai šiuose miestuose skiriasi. Vilniuje teigiamas nuotaikas lemia istorines aukštumas siekianti naujo būsto paklausa ir gerėjančios gyventojų galimybės įpirkti naujus butus, o Kaune nuotaikos yra santūresnės dėl to, kad šiame mieste naujų butų kainos per pastaruosius porą metų pastebimai pakilo ir NT rinkos dalyviai šiuo metu nėra įsitikinę, jog naujų butų kainų augimo sparta išliks“, – pranešime sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis.
Naujų butų kainų kilimo per artimiausius 12 mėn. sostinės gyvenamuosiuose rajonuose tikisi 38 proc. apklaustųjų – tai penktadaliu daugiau nei prieš pusmetį. Vertindami Kauno būsto rinkos perspektyvas per artimiausius 12 mėn., 41 proc. rinkos dalyvių prognozavo, kad naujų butų kainos miesto gyvenamuosiuose rajonuose sumažės, o prieš pusmetį besitikinčiųjų, jog jos kris, nebuvo.
Lietuvos bankas reguliariai stebi situaciją NT rinkoje, vertina jos naujausias tendencijas. NT rinkos dalyvių apklausa yra papildoma NT rinkos stebėsenos priemonė. Apklausa atliekama du kartus per metus.
Tuo metu pagal antradienį banko „Swedbank“ ekonomistų paskelbtus skaičiavimus, visose trijose Baltijos šalių sostinėse būsto įperkamumas didėjo. Jų teigimu, pagrindinis veiksnys, dėl kurio augo gyventojų galimybės įpirkti būstą, buvo sparčiau nei kainos augantys atlyginimai. Aukštą įperkamumą visose sostinėse taip pat palaikė ir žemos palūkanų normos.
Kaip teigta pranešime, vertinant pernai metų pabaigos duomenis, tradiciškai būsto įperkamumas buvo didžiausias Rygoje, antroje vietoje rikiavosi Talinas, o Vilnius liko trečias.
„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas rodo, kad Estijos sostinėje Taline būsto įperkamumas pagerėjo 8,5 punkto, Rygoje – 11,9, o Vilniuje – 7 punktais. Atlyginimų po mokesčių (neto) augimas visuose trijuose miestuose buvo labai panašus ir svyravo tarp 9 ir 11 procentų. Būsto kainos praėjusių metų pabaigoje sparčiau augo Taline ir Rygoje apie 2,5 proc., tuo metu Vilniuje vidutinė kvadratinio metro kaina augo 0,5 procento“, – pranešime cituotas „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Pasak jo, brangiausias būstas buvo Taline, ir čia pernai metų gruodį vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainavo 1871 eurą. Tuo metu Vilniuje kvadratinio metro kaina siekė 1513 eurų, o Rygoje – 1051 eurą.
Pasak V. Šimkaus, metų pradžia Baltijos šalių sostinėms žada gana aktyvius metus būsto rinkoje. Vilniuje ir Rygoje per pirmuosius du mėnesius vidutinis metinis būsto kainų augimas siekė beveik 8 proc. Taline kainos augo nuosaikiau, tai yra, apie 5 proc. Rygoje kainų augimas buvo spartesnis dėl smarkiai šoktelėjusių naujo būsto pardavimų.
Vilnius šių metų pradžioje ypatingai išsiskyrė sandorių skaičiumi per metus, butų pardavimai čia augo 40 proc. Rygoje sandorių skaičiaus augimas siekė 10 proc., kai tuo metu Taline per metus pardavimai krito ir susitraukė dešimtadaliu.
Kaip teigė V. Šimkus, sparčiai augantys atlyginimai visose trijose Baltijos šalių sostinėse sudaro palankias prielaidas aukštam būsto rinkos aktyvumui ir kainų didėjimui. Kita vertus, būsto pasiūla ir naujų pastatytų butų skaičius, nors ir šiek tiek sumažėjo nuo piko praėjusių metų viduryje, išlieka dideli ir, tikėtina, neleis būsto kainų augimui labai smarkiai įsibėgėti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas dar be pinigų motyvuoja darbuotojus?3
Ne pinigai, o galimybė įgyvendinti savo sumanymus – štai kas renkantis darbo vietą motyvuoja labai gerus specialistus. Tendenciją, kad geras atlyginimas vis dažniau yra ne pats svarbiausias kriterijus, pastebi ir įsidarbinimo specialist...
-
Konkurencijos taryba: išimtys dėl savivaldybių NT valdymo gali prieštarauti Konstitucijai1
Seime svarstomos pataisos, kurios tam tikrais atvejais leistų savivaldybėms neskelbti privačių operatorių atrankos jose esantiems nekilnojamojo turto objektams, gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Konkurencijos taryba. ...
-
VERT vadovas: tikėtina, kad vandens tiekimas vėl brangs6
Visos šalies vandens tiekimo įmonės 2022-aisiais patyrė 32,1 mln. eurų nuostolių, todėl norėdamos juos padengti šiemet dar kartą didins paslaugų kainas, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas. ...
-
Viceministras: pataisos dėl spartesnio sinchronizavimo būtų ženklas Latvijai ir Estijai1
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, kad Seimo pritarimas įstatymo pataisos, numatančios spartesnį Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, būtų dar vienas ženklas dėl to dvejojančioms Latvijai ir Estijai. ...
-
Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui plėsti socialinių paslaugų prieinamumą
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems įstatymo projektams, kuriais siekiama plėsti socialinių paslaugų prieinamumą. ...
-
Seimo komitetas pritarė mažiausių vaiko priežiūros išmokų didinimui
Seime skinasi kelią mažiausių vaiko priežiūros, motinystės ir tėvystės išmokų didinimas nuo 276 eurų iki 368 eurų „į rankas“. ...
-
Ministrė: svarstoma grąžinti kompensacijų ir išmokų gavėjų turto vertinimą
Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad šią tvarką būtų galima atšaukti ir turto vertinimą grąžinti....
-
M. Navickienė: šildymo ir kitų išmokų prašymų nagrinėjimas bus automatizuotas3
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kompensacijų už šildymą mokėjimo pamokos yra išmoktos „gana gerai“, todėl kitą šildymo sezoną tam bus pasiruošta geriau – procesas bus aut...
-
Lietuva skirs 18,5 mln. eurų mokslo ir verslo proveržiui
Lietuva skirs 18,5 mln. eurų aktyvesniam šalies mokslininkų ir verslo atstovų dalyvavimui tarptautiniuose projektuose, jų žinomumo didinimui. ...
-
Ekonomistai: ūkio nuosmukis – galimybė pasiruošti augimui, jis turėtų sustoti
Statistikams paskelbus, kad šalies ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ne pirmojo, o antrojo...