- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai 2023 metais subjuro ir šiemet tikimasi stagnacijos, o didžiausiu iššūkiu rinkos dalyviai įvardija brangstantį skolinimąsi, rodo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) naujausias NT lūkesčių indeksas.
Skalėje nuo nulio iki 100 apskaičiuota indekso reikšmė 2023 metams yra 50 punktų, tuo metu 2022 metais ji siekė 72 punktus. Palyginti su optimistiškiausias 2019-aisiais, šių metų indekso reikšmė sumenko 25 punktais.
Šiemet smarkiai krito darbų apimties (55, kai 2022 metais buvo 79), pajėgumo (53, kai 2022 metais buvo 78), darbų užsakymų (45, kai 2022 metais buvo 75) bei darbuotojų skaičiaus (53, kai 2022 metais buvo 73) rodikliai.
38 proc. plėtotojų nurodė, jog darbų apimtys šiemet nesikeis, 36 proc. mano, kad didės, o 26 proc. – kad sumažės, kai 2022 metais 66 proc. vystytojų nurodė, jog apimtys didės, 26 proc. – nepasikeis, o 8 proc. – sumažės.
36 proc. respondentų nurodė, jog darbų užsakymo kiekis nepasikeis, 36 proc. mano, kad mažės, o 26 proc. – kad padidės, kai didėjimą, nepasikeitimą ir mažėjimą 2022 metais nurodė atitinkamai 62 proc., 25 proc. ir 13 proc. plėtotojų.
54 proc. nurodė, jog jų pajėgumai nesikeis, 26 proc. – kad padidės, o 20 proc. – kad sumažės. 2022 metais didėjimą, nepasikeitimą ir mažėjimą 2022 metais nurodė atitinkamai 62 proc., 32 proc. ir 6 proc. plėtotojų.
Darbuotojų skaičiaus augimą prognozavo 14 proc. plėtotojų, nepasikeitimą – 78 proc., sumažėjimą – 8 proc., kai didėjimą, nepasikeitimą ir mažėjimą 2022 metais nurodė atitinkamai 57 proc., 32 proc. ir 11 proc. plėtotojų.
Numanomo neparduoto NT lygio rodiklis toliau auga ir siekia 40, kai 2022 metais jis buvo 35. Neparduoto NT lygio augimą nurodė 42 proc. plėtotojų, nepasikeitimą – 28 proc., sumažėjimą – 30 proc., kai didėjimą, nepasikeitimą ir mažėjimą 2022 metams nurodė atitinkamai 49 proc., 32 proc. ir 19 proc. plėtotojų.
Vertinant finansinius lūkesčių indekso aspektus, prognozuojamas nuosaikus bei lėtesnis nei ankstesniais metais darbuotojų darbo užmokesčio augimas (rodiklis 73, kai 2022 metais jis buvo 95), bei įmonių skolinimosi poreikis (rodiklis 62, kai 2022 metais jis buvo 80). Darbų paklausos vidaus rinkoje bei žaliavų kainų tikėtina laukia smarkus kritimas – rodikliai siekia atitinkamai 35 ir 47, kai 2022 metais jie buvo 71 ir 96.
Žaliavų kainų augimą prognozavo 33 proc. plėtotojų, mažėjimą – 39 proc., o kad žaliavų kainos nepasikeis nurodė 28 proc. respondentų, tuo tarpu darbų paklausos vidaus rinkoje didėjimą nurodė 10 proc. respondentų, 49 proc. teigė, jog paklausa nepasikeis, o 41 proc. nurodė sumažėjimą.
Darbuotojų atlyginimų augimą prognozavo 45 proc. plėtotojų, sumažėjimą – 55 proc., tuo tarpu įmonių skolinimosi poreikio augimą nurodė 37 proc. vystytojų, 49 proc. teigė, jog poreikis nepasikeis, o 14 proc. nurodė poreikio sumažėjimą.
Beveik penktadalio (18 proc.) apklaustų įmonių teigimu, 2022 metų lūkesčiai buvo viršyti, o keturios iš dešimties (40 proc.) įmonių tvirtina, kad lūkesčiai išsipildė taip, kaip ir buvo prognozuota. Visgi 42 proc. NT vystytojų lūkesčiai 2022 metais nebuvo išpildyti.
Vertinant 2022 metų veiklos rezultatus lėmusius veiksnius, pirmoje vietoje respondentai dažniausiai nurodė karą Ukrainoje (48 proc.), antroje – augančius statybų kaštus (24 proc.), o trečioje – gyventojų lūkesčius (30 proc.).
Ketvirtadalio nuomone, 2023 metais didžiausios paskatos NT plėtrai bus esantis pasiūlos lygis, kiek rečiau paminėta gerėjanti ekonominė situacija (23 proc.) bei augantys gyventojų lūkesčiai (20 proc.).
Kaip kliūtis NT plėtrai 2023 metais respondentai dažniausiai nurodė brangstantį skolinimąsi (39 proc.). Antroje vietoje jie minėjo neapibrėžtumą dėl karo Ukrainoje (14 proc.).
2023 metais į gyvenamosios paskirties projektus dažniausiai ketinama investuoti daugiau nei 10 mln. eurų (35 proc.), į komercinės paskirties projektus – iki 5 mln. eurų (31 proc.) arba išvis nenumato tokių investicijų (29 proc.).
Absoliuti dauguma (82 proc.) NT vystytojų 2023 metais naujus projektus ketina vystyti Vilniuje. Kaune tą daryti ketina 27 proc. apklaustų įmonių, Klaipėdoje ir Panevėžyje – po 6 proc.
2023 metų gyvenamosios paskirties NT rinkoje taip pat numatoma stagnacija – gyvenamojo ploto vienetų vystymo rodiklis siekia 52 (pernai – 72), o bendrojo gyvenamojo ploto vystymo rodiklis siekia 51 (pernai – 74).
2023 metais prognozuojamas nuosaikus komercinės paskirties NT augimas – augs prekybos paskirties projektų vystymas (rodiklis siekia 67, kai 2022 metais jis buvo 62), o sandėliavimo paskirties projektų vystymas augs lėčiau nei 2022 metais (rodiklis siekia 63, kai 2022 metais jis buvo 78). Biurų paskirties rinkoje tikimasi stagnacijos – rodiklis siekia 42, kai 2022 metais jis buvo 61.
Lietuvos nekilnojamojo turto vystytojų lūkesčių indeksas – LNTPA ir „Ober-Haus“ skaičiuojamas išankstinis indikatorius, leidžiantis prognozuoti Lietuvos NT vystytojų rinkos būklę metams.
Indeksas skaičiuojamas nuo 2014 metų. Apklausos dalyviai – NT įmonių vadovai arba plėtros vadovai.
Per apklausą šių metų sausį, bendrovė „Spinter research“ apklausė 50 Lietuvos NT plėtotojų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...