– Pradėkime nuo rinkos aktyvumo balandį. Ar nekilnojamojo turto rinka vis dar karšta?
– Taip, rinka išlieka karšta, nors, palyginti su praėjusiais metais, ji šiek tiek atvėso. Jei žiūrėtume pagal būsto pirkimo–pardavimo sandorių skaičių Lietuvoje, šiemet jų yra maždaug 5–7 procentais mažiau nei pernai. Vis dėlto, tai vis tiek labai dideli skaičiai, gerokai viršijantys ankstesnių metų rezultatus – tiek 2025-ųjų, tiek 2024-ųjų ar 2023-iųjų. Tai rodo, kad rinka vis dar yra labai aktyvioje stadijoje. Tą ypač gerai atspindi balandžio kainų pokyčiai. Kovą atrodė, kad rinkos įsibėgėjimas jau gali pradėti slopti, tačiau balandį kainos augo dar sparčiau. Vidutiniškai Lietuvoje būstas brango apie 1 procentą, o, pavyzdžiui, Šiauliuose kainos šoktelėjo beveik 3 procentais. Taigi, nors sandorių skaičius nėra didesnis nei pernai, balandis parodė gana spartų kainų augimą.
– Buvo daug kalbų apie iš antrosios pensijų pakopos išimtus pinigus. Ar matote, kad jie jau pateko į NT rinką?
– Tai labai sunku tiksliai įvertinti, nes nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų pirkėjai formuoja savo biudžetą būstui įsigyti. Tačiau galima daryti prielaidą, kad tie pinigai tikrai prisidėjo prie rinkos aktyvumo. Kaip minėjau, balandis kainų augimo prasme buvo aktyvesnis, nei tikėjomės. Vadinasi, tikėtina, kad dalis išimtų lėšų galėjo patekti ir į nekilnojamojo turto rinką.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar augančios palūkanos ir brangstantis skolinimasis jau keičia pirkėjų elgesį?
– Vienareikšmiškai. Augančios palūkanos niekada neveikia teigiamai. Tačiau rinka iki šiol išlieka viena aktyviausių istoriškai, todėl pirkėjų vis dar pakanka, kad jie palaikytų tiek rinkos aktyvumą, tiek kainų augimą. Kita vertus, jei skolinimosi sąlygos ir toliau blogės, o paskolos brangs, tai rinkai tikrai nebus palanku. Tikėtina, kad tai pristabdytų kainų augimą, o pirkėjams situacija taptų šiek tiek palankesnė.
– Kurie būsto segmentai dabar populiariausi?
– Aktyvumas matomas praktiškai visuose segmentuose. Tačiau kylant kainoms žmonės vis dažniau žvalgosi į pigesnį būstą, nes ne visų perkamoji galia leidžia įsigyti prestižinį ar net vidutinės klasės būstą. Todėl itin populiarus išlieka ekonominės klasės būstas – tiek naujos, tiek senos statybos. Įdomu tai, kad balandį buvo parduota labai daug senos statybos namų. Tokie pardavimų rodikliai istoriškai yra vieni geriausių. Tai rodo, kad žmonės aktyviai perka tiek namus, tiek ir pigesnį būstą.
– Panašu, kad nei geopolitinė įtampa, nei neigiamos naujienos pirkėjų labai negąsdina?
– Taip, balandis tikrai nustebino. Rinkos rezultatai buvo geresni, nei tikėjomės.
– Kokios prognozės artimiausiam laikui? Ar kainų augimas tęsis?
– Mano vertinimu, kainų augimas šiems metams jau yra užprogramuotas. Klausimas tik, kokiu tempu jis vyks. Buvo prognozių, kad kainos gali augti dviženkliu tempu, tačiau mes į situaciją žiūrime santūriau. Tikėtina, kad šiemet būsto kainų augimas vis dėlto neviršys 10 procentų. Rinka susiduria su iššūkiais – brangsta skolinimasis, pats būstas tampa mažiau įperkamas. Todėl nesitikime labai staigių kainų šuolių. Net ir iš pensijų fondų išimti pinigai ar galimas mažesnis pradinis įnašas, mūsų vertinimu, neturėtų tapti priežastimi, dėl kurios rinka pradėtų augti dviženkliu tempu.
Naujausi komentarai