- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai dirba daugiau ir ilgiau, lyginant su turtingiausių Europos sąjungos šalių gyventojais, tačiau uždirbamais pinigais lygintis su jais negali. Kodėl taip yra, atsako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, praneša LNK.
– Kodėl taip yra?
– Visų pirma, tai yra žmogaus pasirinkimo klausimas. Kuo mažiau pinigų turi, tuo daugiau jų nori turėti, kiekvienas papildomas euras didesnę naudą atneša ir žmonės nori dirbti. Bendra tendencija, kad išsivysčiusiose šalyse dirbama vis mažiau, praktiškai žiūrint 50 – 70 metų istoriją, tai beveik kiekvieną dešimtmetį mes dirbame vis mažiau. Dabar galbūt artėja tas lūžio metas, kuomet jau šalys galvoja pereiti prie keturių darbo dienų savaitės, nes prie penkių darbo dienų savaitės pereita ne taip jau seniai. Matome, kad yra šalių, tokių kaip Belgija, Portugalija, Jungtinė Karalystė, kurios eksperimentuoja nacionaliniu lygiu, galvodamos apie keturių darbo dienų savaitę. Tai galbūt tai bus dar didesnis postūmis ir galbūt po dešimtmečio dirbsime dar mažiau.
– Ar lietuviai dirba taip pat efektyviai kaip vokiečiai, skandinavai?
– Ne. Mes nedirbame taip efektyviai, nes mums reikia dar daug ką kurti nuo plyno lauko. Juk mūsų ir valstybė nėra tokia sena, mes buvome okupuoti, ir mums reikia daug ką kurti iš naujo. Vokietijoje, Skandinavijoje sistema veikia efektyviau, kaip laikrodis, todėl pas juos daugiau kyla filosofinių klausimų – ar gyventi, kad dirbtum, ar dirbti, kad gyventi? Jie dažnu atveju pasirenka mažiau dirbti, nes jie ir taip daug uždirba. Dalis žmonių dirba pakankamai nemažai, bet tos šalys suteikia daugiau lankstumo, yra žymiai daugiau žmonių, kurie dirba nepilną etatą. Danijoje oficialiai darbo valandų savaitė yra 37 val., tai žmonių, dirbančių daugiau nei 40 val., yra vos keliolika procentų. Didžioji dalis žmonių dirba nuo 35 iki 40 val.
– Kaip mums reikia pasiekti tą efektyvumą, kas jo turėtų siekti – dirbantysis ar darbdavys?
Tikiu, kad netolimoje ateityje priprasime turėti 3 laisvas dienas.
– Abu. Turi būti komanda. Čia dar vienas receptas, kaip mes galime to pasiekti. Tos kalbos, diskusijos apie keturių darbo dienų savaitę man labai patinka, jeigu darbuotojas gali per keturias dienas sukurti tiek pat pridėtinės vertės ar net daugiau, tai kodėl nepadaryti tų keturių darbo dienų? Tada ne tik darbdavys laimingas, bet ir darbuotojas žymiai laimingesnis, nes jis ilgiau pailsi, daugiau laiko gali skirti savo pomėgiams, šeimai. Būtent tie patys argumentai buvo naudojami, kuomet buvo įvedama praktiškai visame pasaulyje dviejų nedarbo dienų savaitgalis. Ir mes prie to pripratome. Tai aš tikiu, kad netolimoje ateityje priprasime turėti tris laisvas dienas. Bet aišku, tam reikia sustyguoti visą mūsų ekonomiką.
– Kaip manote, kiek tam reikėtų laiko?
– Priklausys nuo lyderiaujančių valstybių. Lietuva viena lauke tikrai ne karys, bet matant, kad pirmaujančios šalys kalba apie tai, manau, kad kelių dešimtmečių klausimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...