Nors dirbame daugiau, tačiau uždirbame – mažiau: kodėl?

  • Teksto dydis:

Lietuviai dirba daugiau ir ilgiau, lyginant su turtingiausių Europos sąjungos šalių gyventojais, tačiau uždirbamais pinigais lygintis su jais negali. Kodėl taip yra, atsako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, praneša LNK.

– Kodėl taip yra?

– Visų pirma, tai yra žmogaus pasirinkimo klausimas. Kuo mažiau pinigų turi, tuo daugiau jų nori turėti, kiekvienas papildomas euras didesnę naudą atneša ir žmonės nori dirbti. Bendra tendencija, kad išsivysčiusiose šalyse dirbama vis mažiau, praktiškai žiūrint 50 – 70 metų istoriją, tai beveik kiekvieną dešimtmetį mes dirbame vis mažiau. Dabar galbūt artėja tas lūžio metas, kuomet jau šalys galvoja pereiti prie keturių darbo dienų savaitės, nes prie penkių darbo dienų savaitės pereita ne taip jau seniai. Matome, kad yra šalių, tokių kaip Belgija, Portugalija, Jungtinė Karalystė, kurios eksperimentuoja nacionaliniu lygiu, galvodamos apie keturių darbo dienų savaitę. Tai galbūt tai bus dar didesnis postūmis ir galbūt po dešimtmečio dirbsime dar mažiau.

 

 

– Ar lietuviai dirba taip pat efektyviai kaip vokiečiai, skandinavai?

– Ne. Mes nedirbame taip efektyviai, nes mums reikia dar daug ką kurti nuo plyno lauko. Juk mūsų ir valstybė nėra tokia sena, mes buvome okupuoti, ir mums reikia daug ką kurti iš naujo. Vokietijoje, Skandinavijoje sistema veikia efektyviau, kaip laikrodis, todėl pas juos daugiau kyla filosofinių klausimų – ar gyventi, kad dirbtum, ar dirbti, kad gyventi? Jie dažnu atveju pasirenka mažiau dirbti, nes jie ir taip daug uždirba. Dalis žmonių dirba pakankamai nemažai, bet tos šalys suteikia daugiau lankstumo, yra žymiai daugiau žmonių, kurie dirba nepilną etatą. Danijoje oficialiai darbo valandų savaitė yra 37 val., tai žmonių, dirbančių daugiau nei 40 val., yra vos keliolika procentų. Didžioji dalis žmonių dirba nuo 35 iki 40 val.

– Kaip mums reikia pasiekti tą efektyvumą, kas jo turėtų siekti – dirbantysis ar darbdavys?

Tikiu, kad netolimoje ateityje priprasime turėti 3 laisvas dienas.

– Abu. Turi būti komanda. Čia dar vienas receptas, kaip mes galime to pasiekti. Tos kalbos, diskusijos apie keturių darbo dienų savaitę man labai patinka, jeigu darbuotojas gali per keturias dienas sukurti tiek pat pridėtinės vertės ar net daugiau, tai kodėl nepadaryti tų keturių darbo dienų? Tada ne tik darbdavys laimingas, bet ir darbuotojas žymiai laimingesnis, nes jis ilgiau pailsi, daugiau laiko gali skirti savo pomėgiams, šeimai. Būtent tie patys argumentai buvo naudojami, kuomet buvo įvedama praktiškai visame pasaulyje dviejų nedarbo dienų savaitgalis. Ir mes prie to pripratome. Tai aš tikiu, kad netolimoje ateityje priprasime turėti tris laisvas dienas. Bet aišku, tam reikia sustyguoti visą mūsų ekonomiką.

– Kaip manote, kiek tam reikėtų laiko?

– Priklausys nuo lyderiaujančių valstybių. Lietuva viena lauke tikrai ne karys, bet matant, kad pirmaujančios šalys kalba apie tai, manau, kad kelių dešimtmečių klausimas. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIRDAS.

ALGIRDAS. portretas
TODĖL KAD LIETUVOS B U R Ž J Ų PIRŠTAI PER DAUG UŽSILENKĘ Į SAVE .

Mauricui

Mauricui portretas
Pas mus yra darbo apskaita valandomis ir tik dalyvis apskaitoma pagal atliktą kokybiškai darbą. Kai darbas apskaitomas pagal valandas, tai tikrai neverta pereiti prie 4 darbo dienų, nes darbuotojas neatliks darbo, kuris apima 5 darbo dienų darbą. Jeigu darbas apima pagal apskaitos vienetus už konkretų atlikta darba- tada taip, jeigu darbuotojas sugeba atlikti greitai ir kokybiškai. Kokybė neturi nukentėti, nes dalis žmonių daro greitai darbą "tep, šliap", bet po to, kitas darbuotojas turi eiti ir taisyti broką , tada darbdavys nieko neišlošia, nes turi dar mokėti ir tam, kuris taiso broką. Šiaip tai užsienyje yra daroma greitai ir kokybiškai, o tuos "tep šlep" labai greitai išmeta iš darbo Prioritetas kokybei.

Todel,

Todel, portretas
kad kapitalizmas. O ypac todel,kad jis cia - dargi be profsajungu ir streiku!
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių