L. Jonauskas pastebi, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai atveria galimybes piktnaudžiavimui ir šaudyklų savininkų bei visuomenės konfliktams. Pasak jo, plačiai nuskambėjo ne vienas atvejis, kai be jokio gyventojų informavimo šalia namų, visuomeninės paskirties patalpų, net meditacijos centrų, kurių lankytojai tikisi praleisti laiką tyloje, įrengiamos šaudyklos.

„Dažnai atviro tipo šaudyklos įrengimui užtenka gauti licenciją šaudymui ir užtikrinti saugumą. Tuo metu gyventojai skundžiasi oro tarša sunkiaisiais metalais ir nuolatiniu triukšmu, o tie, kas užsiima rekreacinėmis paslaugomis – ir turistų išbaidymu. Įstatyme tikrai palikta per daug pilkųjų zonų, kurios atveria galimybes piktnaudžiavimui ir užprogramuoja nesibaigiančiam šaudyklų savininkų ir bendruomenės narių konfliktui“, – ELTAI sakė L. Jonauskas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas sako šioje situacijoje matąs vienintelę išeitį – mėgėjiškos ar komercinės atviros šaudyklos turi būti įrenginėjamos bent 500 metrų atstumu nuo gyvenamųjų namų ar visuomeninių pastatų.

„Tuomet ne tik nekiltų konfliktai tarp bendruomenės narių ir šaudyklų savininkų, bet ir visuomenė jaustųsi saugesnė, apsaugota nuo nelaimių, oro bei triukšmo taršos“, – teigia L. Jonauskas.

Įstatymo pataisas L. Jonauskas ketina registruoti šią savaitę. Siūloma, kad jos įsigaliotų nuo kitų metų.