Į galimybių pasą siūlys įtraukti ir neigiamą COVID-19 testą, galiojantį 48 val.

  • Teksto dydis:

Vyriausybė trečiadienį diskutavo apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą šalyje įdiegti galimybių pasą.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, galimybių pase galėtų siūloma ne tik fiksuoti informaciją apie susiformavusį imunitetą, tačiau ir apie gautą neigiamą COVID-19 testo rezultatą. Ministrė teigia, kad galima būtų diskutuoti apie tai, kad testo atsakymas galiotų 48 val.

Ministerija teigia, kad siūlomu galimybių pasu siekiama suteikti galimybę veikti verslams ir veikloms, kurie yra apriboti, suteikti galimybę žmonėms pasinaudoti paslaugomis, plėsti testavimo apimtis tarp žmonių, kurie yra mobilūs ir neturi galimybės vakcinuotis bei kontroliuoti koronavirusą.

„Lietuva nevykdo kažkokio priešingo ar dar vieno papildomo proceso, mes siūlome anksčiau įsivesti savo nacionalinį pasą, nes ar taip, ar taip ruošiamės skaitmeninio žaliojo sertifikato idėjai. () Tai galime paspartinti tam, kad galėtume laisviau gyventi iki įvykstant masinei vakcinacijai“, – teigė A. Armonaitė.

Lietuva nevykdo kažkokio priešingo ar dar vieno papildomo proceso, mes siūlome anksčiau įsivesti savo nacionalinį pasą, nes ar taip, ar taip ruošiamės skaitmeninio žaliojo sertifikato idėjai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomas galimybių pasas būtų elektroninis dokumentas, užtikrinantis, kad asmuo yra pasiskiepijęs, persirgęs ir turintis imunitetą arba turintis neigiamą COVID-19 testo atsakymą. Ministrė akcentuoja, kad pastarasis sprendimas, jog galimybių pase būtų fiksuojama informacija ir apie neigiamą COVID-19 testą, būtų politinis.

„Kada kalbame apie testus, kalbame apie greituosius antigenų testus arba PGR testus, nes dalis žmonių, kuriems dėl darbų yra privaloma testuotis, jie yra testuojami laboratoriniais PGR testais. Todėl galėtų būti lankstesnė sistema, įtraukiant greituosius antigeno testus. Šiuo metu panašų modelį turi Danija, čia Lietuva taip pat galėtų būti tarp pirmūnių“, – sakė ministrė.

A . Armonaitė teigė, kad Lietuvoje galima būtų diskutuoti apie 48 val. galiojantį neigiamą COVID-19 testą.

„Galėtume galbūt diskutuoti dėl 48 val. Mes, kaip iniciatoriai, ir aš asmeniškai manome, kad be testo šis galimybių testas neįgyvendins savo misijos, kurią mes jam keliame“, – pabrėžė ministrė.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Ministerijos pateiktu siūlymu pasas galėtų būti panaudojamas teikiant maitinimo paslaugas kavinių ir restoranų viduje, viduje ir lauke vykstančiuose didesnės apimties renginiuose, sporto klubuose ir laisvalaikio veiklose viduje esant didesniam žmonių kiekiui, taip pat asmeninėse šventėse, jei jose dalyvautų daugiau nei 2 namų ūkiai.

Šį galimybių pasą turėtų per parengti Registrų centras.

„Klausimai Vyriausybei apsispręsti yra svarbūs ir, matyt, čia bus visokių nuomonių, t.y.: kas apmokės už testus. Mūsų (ministerijos – ELTA) bazinis pasiūlymas, kad valstybė prisiimtų šią atsakomybę tam, kad būtų užtikrintas lygiateisiškumas“, – sakė A. Armonaitė.

Leistų tirti ir apsaugoti aktyviausius gyventojus

Galimybių pasas leistų tirti ir apsaugoti aktyviausius gyventojus, kol šie negali pasiskiepyti, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

„Lygiateisiškumą mums pavyktų užtikrinti, jeigu valstybė sudarytų sąlygas nemokamai testuotis – ieškosime sprendimų, kad valstybė tą naštą prisiimtų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Pasak jos, tai leistų išaiškinti daugiau atvejų, nes būtų tiriami mobilesni, daugiau bendraujantys žmonės.

Lygiateisiškumą mums pavyktų užtikrinti, jeigu valstybė sudarytų sąlygas nemokamai testuotis.

„Galimybių pasas leistų išplėsti testavimą tose žmonių auditorijose, kurios dar negali būti vakcinuotos ir apsaugotos, bet yra gana judrios ir mobilios“, – kalbėjo A. Armonaitė.

„Iš esmės galimybių pasas išsprendžia ne tik verslo ar žmonių galimybės pasinaudoti verslo paslaugomis tikslus, bet ir plečia testavimo apimtis, apsaugant tuos žmones, kurie šiandien dar negali gauti vakcinos“, – pridūrė ji.

Pasak jos, tai leistų žmonėms iki gaunant skiepą aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime. Šiuo metu, A. Armonaitės teigimu, pasiektas politinis sutarimas dėl principo, o dėl konkrečių techninių sprendimų bus svarstoma vėliau.

Viena iš galimybių – atskiri mobilieji punktas miestų centruose, skirti būtent galimybių paso turėtojams.

Savo ruožtu premjerės patarėjas Rimantas Žylius Vyriausybės posėdyje akcentavo, kad galimybių pasas neprieštarautų ES diegiamam žaliajam sertifikatui. Jo teigimu, įsigaliojus ES žaliajam sertifikatui galimybių pasas greičiausiai paprasčiausiai pranyktų.

R. Žylius taip pat akcentavo, kad vartotojas savo sertifikatą gautų prisijungęs per el. valdžios vartus.

„Tame sertifikate bus labai ribotas skaičius asmens duomenų“, – patikino jis.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, šios idėjos techniškam įgyvendinimui reikėtų ruoštis nuo gegužės pradžios.

Pagrindinis klausimas – testavimo pajėgumų užtikrinimas

Vyriausybei svarstant vadinamojo galimybių paso koncepciją, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vienas pagrindinių klausimų – užtikrinti testavimo pajėgumus, nes jo apimtys neabejotinai išaugtų.

„Pajėgumų klausimas yra vienas iš pagrindinių, ties tuo reikia dar atskirai padirbėti, kad būtų pajėgumai, kurie galėtų šitą papildomą srautą testavime aptarnauti“, – Vyriausybės pasitarime sakė premjerė.

Jos vertinimu, tikėtina, jog valstybė gali pasirūpint antigeno testais, tačiau testavimo organizavimas turėtų būti savivaldybių atsakomybė.

„Klausimas, ar visos būtų pasiruošusios išplėsti savo pajėgumus tam, kad tai veiktų“, – sakė I. Šimonytė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, jog svarbu, kokioms grupėms aktualios leidžiamos veiklos su galimybių pasu.

„Matyti turėtume atkreipti dėmesį ir į struktūrą, kokias veiklas norėtume atverti ir kiek ten žmonės norėtų patekti ir kokie žmonės yra vakcinuoti. Jei orientuojamės į jaunimo labiau veiklas, tai žinokime, kad jaunimo mažiausiai vakcinuota, tai dar didesnis krūvis tektų testavimo infrastruktūrai“, – sakė ministras.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Amonaitė sako, kad, pavyzdžiui, vasarą mokyklų testavimo apimtys nukris, todėl atsiras daugiau resursų. Ji taip pat siūlė, jog testavimą organizuotų savivaldybės, tačiau apmokėtų valstybė, arba valstybė apmokėtų testus, o paslaugą – savivaldybė.

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlė, jog būtų periodinis nemokamas testavimas, pavyzdžiui – kartą per mėnesį valstybė garantuotų nemokamą testą.

„Visus kitus testus, jei nori dar dešimt kartų nueiti į barą, turėtum susimokėti pats, nes jeigu visiškai būtų nemokamas testavimas, tai visgi mažintų paskatas skiepytis“, – sakė G. Skaistė.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pil

Pil portretas
Užsienio šalyse tekstai nemokami , visose vietose kur reikalingą patvirtinti ar nėra užkrato nešiotojas yra greitieji testai.Taciau skiepai negarantuoja, kad paskiepytas žmogus nėra viruso nešiotojas ,vadinasi nėra reikalo skiepyti , tiesiog testuoti reikia žmones ir Bus tvarka.Oro uostose turėtų būti testuojami, traukinių stotyse, autobusų ir taip toliau.Virusas nyksta ir nebus susirgimų.

Tos valdžios kiauraskylės

Tos valdžios kiauraskylės portretas
galės tam pase susirašyti savo mėnesinių ciklų įspūdžius. Galiojimas iki menopauzės.

Piliečiai! Įsiskaitykite!

Piliečiai! Įsiskaitykite! portretas
Europos taryba sausio gale priėmė 2361 rezoliuciją "Covid-19 vaccines: ethical, legal and practical considerations". O ten yra toks įdomūs punktai: "7.3.1. pasirūpinti, kad gyventojai būtų informuoti, kad vakcinacija yra neprivaloma, pasirūpinti, kad nebūtų politinio, visuomeninio ir kitokio spaudimo skiepijant gyventojus, jei jie nenori skiepytis. 7.3.2 pasirūpinti, kad nebūtų jokios diskriminacijos prieš nesiskiepijusius, nesvarbu, ar nesiskiepyta dėl medicininių priežasčių ar dėl nenoro skiepytis." Rezoliucija priimta 115 balsų už ir 2 prieš. pace.coe.int/ en /files/29004/ html
VISI KOMENTARAI 30
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių