NLŽVA ragina Seimą nekartoti „valstiečių“ klaidų – neaštrinti situacijos lošimų ir loterijų rinkoje

„Lošimai ir loterijos Lietuvoje organizuojamos kontaktiniu būdu ir nuotoliniu (internetu – aut. past.). Naujausi įstatymų projektai, kuriuos registravo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas ir, kaip tvirtinama, parengė Finansų ministerija su Lošimų priežiūros tarnyba ir, iš esmės siūlo visiškai supaprastinti nuotolinių lošimų organizavimą, o antžeminiams lošimams sukurti naujus esminius apribojimus. Siūlomi įstatymų projektai veiktų ne viešojo intereso naudai ir vartotojų apsaugos aspektu, o dar labiau išbalansuotų lošimų rinką, nes visi organizatoriai būtų tiesiogiai skatinami nutraukti antžeminių lošimų organizavimą ir visas paslaugas perkelti į internetą“, – sakė NLŽVA prezidentas Olegas Smirnovas.

Siūlomų įstatymų projektų paskatinti nauji dalyviai į jau dabar  konkurencingą nuotolinių lošimų rinką esą ateitų siūlydami dar daugiau agresyvesnių ir didesnės socialinės rizikos lošimo paslaugų.g

Pasak jo, jau dabar Lietuvoje dominuoja didžiausią socialinę riziką kuriantis neribotų statymų nuotoliniai lošimai. Viešai skelbiami Lošimų priežiūros tarnybos duomenys rodo, kad nuosaikūs lošimai internete Lietuvoje sudaro vos apie 1 proc. rinkos. Siūlomų įstatymų projektų paskatinti nauji dalyviai į jau dabar  konkurencingą nuotolinių lošimų rinką esą ateitų siūlydami dar daugiau agresyvesnių ir didesnės socialinės rizikos lošimo paslaugų – tai tiesiogiai prieštarauja viešajam interesui.

O. Smirnovo teigimu, per pandemiją išryškėjo neribotų statymų nuotolinių lošimų socialinė rizika. Nuo 2020-ųjų pradžios Apribojusių savo galimybių lošti asmenų registre įrašytų asmenų skaičius išaugo nuo 11,5 tūkst. iki 21,2 tūkst. 2021 metų liepos 31 dieną. Toks pokytis susidarė laikotarpiu, kai antžeminiai lošimai (ir kartu – nuosaikūs lošimai – aut. past.) iš esmės neorganizuoti. Tuo metu agresyviausių nuotolinių lošimų pajamos (statymai – aut. past.) išaugo 345 proc. iki 937,2 mln. eurų, kai iki pandemijos, 2019-ųjų atitinkamą laikotarpį, nuotolinių lošimų statymai siekė tik 271,7 mln. eurų.

Deja, NLŽVA pastebi, kad į šiuos pokyčius Finansų ministerija, Lošimų priežiūros tarnyba ir BFK pirmininkas Mykolas Majauskas esą nekreipia dėmesio – savo teikiamais įstatymų projektais siūlo didesnę mokestinę naštą, naujus papildomus apribojimus ir reikalavimus antžeminiams lošimams, tokiu būdu netiesiogiai verčiant nutraukti jų organizavimą (kartu – sunaikinti Lietuvoje daugiau nei 1 tūkst. darbo vietų – aut. past.). Tuo tarpu agresyviausiems nuotoliniams lošimams ribojimai mažinami, siūloma šiame rinkos sektoriuje „didinti konkurenciją“ – t. y. siekiama dar labiau padidinti agresyviausių lošimų pasiūlą, o tai kelia pavojų lošimų ir loterijų rinkos balansui, reikšmingai kyla socialinė ir kita rizika vartotojams.

Ribotų statymų lošimų automatų salonus valdančius NLŽVA narius dar per praėjusią Seimo kadenciją LVŽS programą lošimų ir loterijų srityje kūręs Aurelijus Veryga esą nuolat laikė „atpirkimo ožiu“, reguliariai iš viešų tribūnų juos kaltino ir išimtinai juos siedavo su probleminiais lošimais.

Tačiau žodžiai esą kardinaliai skyrėsi nuo realių Finansų ministerijos ir Lošimų priežiūros tarnybos darbų – dabar tai atsispindi oficialioje statistikoje. Kaip teigiama, LVŽS sudarytos „šiltnamio sąlygos“ leido pavojingiausiems lošimams internete tapti rinkos lyderiais, kurių priimami neriboti statymai vien per pandemiją išaugo pusketvirto karto. „Buvęs LVŽS sveikatos apsaugos ministras dabar tyli, nes negali paaiškinti, kodėl jo vienareikšmiškai su probleminiu lošimu sieti lošimų automatų salonai neveikė, o problemų turinčių žmonių skaičius padvigubėjo – tai akivaizdžiai priešingas viešajam interesui rezultatas“, – rašoma pranešime.

Kviesdama Seimo narius nekartoti LVŽS klaidų NLŽVA, jungianti antžeminių lošimų organizatorius, kurie valdo daugiau nei pusę iš 202 Lietuvoje veikiančių lošimo automatų salonų, siūlo pareikalauti, kad Finansų ministerija ir Lošimų priežiūros tarnyba pateiktų viešai savo paaiškinimus, kodėl jų reguliaciniai ir priežiūros veiksmai sukūrė situaciją, kai Lietuvos lošimų ir loterijų rinkoje dominuoja vartotojams didžiausią socialinę riziką kuriančių nuotolinių neribotų statymų lošimų ir loterijų paslaugų pasiūla.

Daugiau informacijos apie socialinę riziką siūlančius didinti įstatymų projektus ir išsami NLŽVA pozicija pateikiama naujausioje Situacijos Lietuvos lošimų ir loterijų rinkoje apžvalgoje.