- Regina Jegorova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nidos oro uoste įšaldyti milijonai
Beveik dešimtmetį trunkanti Nidos oro uosto rekonstrukcija iš valstybės jau pareikalavo daugiau kaip 5 milijonų litų. Tai dar ne galutiniai skaičiai, tačiau lėktuvai Nidoje netupia ir artimiausiu metu netūps.
Prieš septynerius metus pasibaigė pirmasis Nidos orouosto rekonstrukcijos etapas. Antrasis iki šiol nepradėtas. Kodėl sustojo darbai? Ir kur dingo valstybės skirti milijonai? Apie tai „Klaipėdai“ papasakojo Neringos miesto mero pavaduotojas Algimantas Vyšniauskas.
Netikėtas posūkis
2005 m. kovą Neringos miesto taryba nusprendė tęsti pradėtą oro uosto rekonstrukciją. Antrojo etapo metu buvo planuojama pašalinti kliuvinius, esančius oro uosto teritorijoje, įrengti vandens valymo įrenginius.
Dar 1998 m. protestuojant žaliesiems buvo atsisakyta planų įrengti 1200 metrų ilgio pakilimo taką. Jis liko 815 metrų. Tada Valstybinėje registro įmonėje buvo įregistruotas 14,4 ha žemės sklypas, skrydžio juostos su saugos zonomis.
„Tačiau po to nežinia iš kur atsirado Klaipėdos miesto apskrities viršininko įsakymas, panaikinęs tuos 14,4 hektarus“, - sakė A.Vyšniauskas.
Trūksta žemės
Apskrities viršininko įsakymu Neringos savivaldybei atimtos teisės tvarkyti žemes aplink pakilimo takus. Žemė reikalinga norint tęsti rekonstrukciją.
„Mes kreipėmės ir į Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybą prašydami leisti mums tvarkyti minėtą žemę, kur yra miškas“, - aiškino mero pavaduotojas.
„Visos išvados yra, tačiau pagrindinis kliuvinys – žemės klausimas. Reikia iš naujo kurti detalųjį planą, įveikti visas derinimo procedūras“, - sakė A.Vyšniauskas.
Tuo pat metu įkišti 5,6 milijonai litų nyksta, net naujai grįstą asfaltą jau ardo žolės.
Taikomos išimtys
Susisiekimo ministerijos patvirtintoje programoje per artimiausius metus numatyta užbaigti rekonstruoti Nidos oro uostą. Tačiau pinigų tam dar nėra skirta. Pirmiausia reikia leidimo iš aplinkosaugininkų. Ratas užsiveria biurokratų kabinetuose.
Pasak A.Vyšniausko, dar viena vilkinimo priežastimi gali būti 2001 m. priimtas savivaldybės sprendimas drausti leistis Nidos oro uoste lėktuvams. Jis iki šiol neatšauktas. Draudimas įvestas dėl 2001 m. įvykusios nedidelio keleivinio lėktuvo avarijos. Nors aukų buvo išvengta, tačiau nuo to laiko oro uoste gali tūpti tik sraigtasparniai. Išimtys daromos tik aukštiems valstybės pareigūnams. Jau keletą kartų Lietuvos Prezidentas apsilankė Nidoje atskrisdamas į ją.
Prieš kelis metus žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie Nidos oro uosto privatizavimą. Buvo teigiama, kad norinčių jį privatizuoti neatsirado.
Tokias šnekas A.Vyšniauskas vadina absurdu, nes žemė priklauso valstybei. Kitas klausimas, ar leisti Nidoje tūpti privatiems lėktuvams. Sulaukiama daug skambučių tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos Seimo narių dėl leidimo leistis privatiems keleiviniams lėktuvams. Tačiau pirmiausia, anot A.Vyšniausko, reikia sutvarkyti saugos zoną, apšvietimą, vandens valymo įrenginius.
Nenauja statyba
Neringoje daugiausiai skandalų kyla dėl naujų statybų. Tačiau Nidos oro uostas nėra naujas objektas. Oro uostas šiaurinėje Nidos dalyje buvo pastatytas 1967-aisiais.
Keletą metų, nuo 1970 m. iki 1975 m., oro uoste leisdavosi ir kildavo reguliariais reisais Nida-Vilnius-Nida, Nida-Palanga-Nida, Nida-Kaunas-Nida keleivius skraidinantys An-24 markės lėktuvai („kukurūzininkai“). Tuomet oro uoste stovėjo lengvų konstrukcijų tarnybinis pastatas, kuris nuo 1972 m. nebenaudojamas.
1992 m. Neringos miesto valdyba oro uostą su visa įranga perdavė Neringos savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriui. Tam neprieštaravo ir Susisiekimo ministerija. 1994 m. Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko detalųjį planą, kuriame esantis oro uostas pritaikomas mažosios aviacijos skrydžiams. 1998 m. liepos 1 d. Vyriausybė leido šį oro uostą naudoti tarnybinėms reikmėms ir jo rekonstrukcijai iš valstybės paskolų skyrė 5 milijonus litų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos energetikos agentūra: per savaitę šalyje brango degalai
Benzino kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje gegužės 9–13 dienomis didėjo 2–8 centrais už litrą, o dyzelinis kuras visur, išskyrus Lietuvą, pigo iki 5 centų už litrą, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. ...
-
E. Lazauskas: bandomasis krovinių vežimas iš Ukrainos pasiteisino
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Egidijus Lazauskas teigia, kad bendrovei apie 60 tūkst. eurų į Ukrainą ir atgal kainavęs bandomasis krovinių vežimas pasiteisino. Anot jo, reisų dažnumą lems ne tik įmoni...
-
Baltijos prospekto estakadai – 8,75 mln. eurų iš valstybės1
Sulaukta Vyriausybės sprendimo dėl finansavimo Baltijos prospekto žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbams – šiais metais valstybė prie šio svarbaus susisiekimo objekto finansavimo prisidės 8,75 mln. eurų. Anot mero Vytauto Grubli...
-
G. Šimkus: karo fone investicijos į ekonomikos transformaciją – gyvybiškai svarbios
Neapibrėžtumas dėl karo prieš Ukrainą padarinių tampa vienu svarbiausių privačių investicijų barjeru bei ekonomikos plėtros trikdžiu, Baltijos šalių centrinių bankų seminare kartu su Europos investicijų banku (EIB) kalbėjo Lietuvo...
-
LLRI: jei nebus priimtas sprendimas dėl kainų indeksavimo viešuosiuose pirkimuose, projektai stos
Plėtojantis diskusijoms dėl statybų kainų indeksavimo, žaliavoms ir toliau drastiškai brangstant, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovė Elena Leontjeva pabrėžia, kad srityse, kur yra valstybės įsipareigojimas, tą daryti būtina, ...
-
Pratęsta išimtis – smulkūs ūkiai ką tik pamelžtą pieną galės pristatyti neatšaldytą1
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, nusprendė pieno tiekėjams dar bent ketveriems metams pratęsti pereinam...
-
VMI paaiškina: kaip bus taikoma PVM lengvata, įsigyjant Ukrainai paremti skirtas prekes ir paslaugas1
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad neatlygintinai pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms skirtos prekės ir su jomis susijusios paslaugos, tiekiamos paramos gavėjams arba kitiems nelaimių padarinių šalintojams, galės b...
-
Armėnijoje elektrą gamins lietuvių įrengtos saulės jėgainės1
Armėnijos regionuose įsikūrusias aštuonias viešąsias įstaigas – mokyklas, vaikų ir jaunimo centrus, muziejų – elektros energija aprūpins Lietuvos saulės energetikos bendrovės įrengtos saulės elektrinės. Bendra elektrini...
-
Pasisakė apie neįgaliųjų užimtumą: skiriami milijonai, tačiau rezultato nematyti
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas tikina, kad ketvirtadienį priimtos Užimtumo įstatymo pataisos gali duoti tam tikrą postūmį, tačiau reikia palaukti ir pamatyti, kokią naudą tai duos praktikoje. ...
-
Greitųjų traukinių stotį mato prie Panevėžio: turistų srautus padidintų 15 proc.1
Baltijos šalims laukiant, kada jų sostines nuo Varšuvos iki Talino sujungs europinė „Rail Balticos“ vėžė, svarstoma 250 km per valandą greičiu skriejančių traukinių tarptautinę stotį statyti nebe Gustonyse, o paties Panev...