Neįvertinta nauja krizė

Tyrimų instituto "Social Dynamics International" ekonominių tyrimų vadovas

Atrodo, kad antros krizės bangos perspektyvą dauguma vertina kaip "ne itin tikėtiną", arba – daugiausia – būsiančią labai menką. Nesiveldamas į polemiką, pasistengsiu kalbėti faktais. Per pirmąją krizę 2008 m. dauguma analitikų kalbėjo, kad Lietuvoje jos nebus arba ji bus labai silpna. Kai Latvijos gelbėti po banko "Parex" griūties atėjo Tarptautinis valiutos fondas, dauguma vis dar fantazavo, kad "latviai kitokie", ir kad "mūsų tai neliečia". O tada subliūško naivios iliuzijos ir Lietuva patyrė krizę visu pajėgumu – pirmiausia sustojo eksporto rinkos, o paskui bankų sistema sustabdė finansavimą. Tai buvo dvigubas smūgis ekonomikai, ji smuko bene labiausiai visoje ES.

Tačiau po virtinės bankrotų ir turto perėmimo atvejų Lietuvos ūkis ėmė pamažu atsigauti. Kodėl? Nes pagerėjo eksportas. Ypač į ES. Tačiau čia verta atsižvelgti į šio padidėjimo priežastis. Eksportas didėja, nes šalyse ima didėti vartojimas. O vartojimą Europoje didino besaikis skolinimasis – nuo krizės pradžios 2007 m. visos ES skola padidėjo daugiau nei 40 proc. Kadangi nemokamų pinigų nėra, ši situacija – ne išimtis. Dabar matome tokią sudėtingą situaciją Europoje, kokią seniai regėjome. Valstybės, jų gyventojai ir verslai yra prasiskolinę, o naujų paskolų gauti nėra kaip. Ūkis stoja, pietinių valstybių nedarbo rodikliai – rekordiniai. Tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau eksporto rinkos nustos didinti vartojimą – tendencijos juntamos jau dabar. Vienintelis skirtumas – bankai atvirai deklaruoja didinantys kreditavimą. Tai gali būti vienintelis artėjančios tikrosios krizės stabilizatorius – tikrosios dėl to, kad pirmoji krizės banga tebuvo ledkalnio viršūnė, o dabar išryškės tikroji besaikio skolinimosi, nekoordinuotos ES plėtros politikos ir decentralizuotos Europos padarinių dinamika.

Vienintelis būdas užtikrinti kuo mažesnę krizės įtaką yra vidaus vartojimo skatinimas, t. y. pinigų leidimas lietuviškoms prekėms ir paslaugoms. Prisimenate senąją akciją "Pirk prekę lietuvišką"? Tai yra vienas geriausių sprendimų. Ir nors kartais didesnė kaina verčia rinktis pigesnę užsienio prekę, tačiau ilguoju laikotarpiu lietuviškų prekių bei paslaugų pirkimas sukurs stiprią vidaus rinką ir užtikrins, kad pinigai ne iškeliaus į užsienį, o kurs darbo vietas ir gerovę šalies viduje.