- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos regionuose daugėja naujų gamyklų, kurių darbuotojams mokami didesni atlyginimai. Dėl to mažėja atskirtis tarp didžiųjų šalies miestų ir rajonų savivaldybių, o į Lietuvą grįžta vis daugiau užsienyje gyvenusių lietuvių.
Jau ketverius metus į Lietuvą grįžta daugiau piliečių, nei emigruoja. Taigi susigrąžinome apie 25 tūkst. tautiečių. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) taip pat nuolat gerina verslo sąlygas, kad Lietuvos ir užsienio įmonės norėtų kurtis regionuose.
„Labai svarbu, kad tai, kas Lietuvoje geriausia, atitenka ne tik Vilniui. Vien į Lietuvą pritrauktų tarptautinių įmonių mokami atlyginimai yra 1,5 karto didesni. Auganti konkurencija dėl darbuotojų didina žmonių atlyginimus daugelyje bendrovių, gerina darbo sąlygas“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Naujos darbo vietos
Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtą laimės indeksą per pastaruosius ketverius metus Lietuva iš 41 vietos pakilo į devynioliktą vietą. Lietuvos jaunimas yra apskritai laimingiausias pasaulyje. Žmonių atlyginimai, atmetus kainų augimą, Lietuvoje augo sparčiausiai Europoje – net apie 15 proc.
Per pastaruosius ketverius metus į Lietuvą pavyko pritraukti net apie 200 užsienio ir Lietuvos investuotojų projektų, pagal kuriuos mūsų šalyje bus sukurta apie 20 tūkst. darbo vietų.
Naujausia gamykla rugsėjį duris atvėrė Kėdainiuose – čia bus gaminami dviračiai. Nyderlandų kompanija „Pon.Bike“ Kėdainiuose įdarbins ne mažiau kaip 600 žmonių. Taip pat rugsėjį baldų gamintoja VMG Klaipėdos rajone atidarė didžiausią Baltijos šalyse Pramonės inovacijų parką, kuriame dirbs apie 250 žmonių.
Per pastaruosius ketverius metus į Lietuvą pavyko pritraukti net apie 200 užsienio ir Lietuvos investuotojų projektų, pagal kuriuos mūsų šalyje bus sukurta apie 20 tūkst. darbo vietų.
Kad tokios investicijos labai pakeičia regionų gyvenimą, atskleidžia ir Molėtų pavyzdys. Juose prieš pusantrų metų atsidarė „Teltonikos“ grupės gamykla. To užteko, kad miestas atsigautų, pradėtų brangti nekilnojamasis turtas.
Parama verslams vystyti
EIMIN verslams vystyti ir atnaujinti Vidurio Lietuvos regione jau yra skyrusi apie 900 mln. eurų – tai dvigubai didesnė suma nei 2014–2020 m. Dabar įmonės per įvairias finansines priemones pradeda gauti lėšų investicijoms, todėl daugelio darbų rezultatai per ateinančius metus bus matomi geriau. Pavyzdžiui, pramoniniuose Jonavos, Mažeikių ir Akmenės rajonuose finansuojami 29 įmonių vystymo projektai, kuriems skirta net 171 mln. eurų.
Pasak ministrės, investicijų pritraukimas priklauso ir nuo laisvų žemės sklypų, gatvių tinklo ir kitos infrastruktūros, kadangi gamyklas statantys verslininkai renkasi tas vietas, kuriose tai padaryti būtų patogiausia.
„Per ketverius darbo metus pramoninėms zonoms vystyti 21 savivaldybėje esame skyrę 76 mln. eurų. Daugiausia lėšų gavo miestai, turintys savo pramonės parkus ar laisvąsias ekonomines zonas (LEZ). Lankydamasi Šiauliuose, Plungėje, Panevėžyje, Kėdainiuose ir kituose Lietuvos miestuose, ne kartą savo akimis įsitikinau, kaip gatvės išasfaltavimas ar geležinkelio atšakos nutiesimas paskatina verslą greta statyti ar plėsti gamyklas“, – teigė A. Armonaitė.
Išdrįsti pradėti savo verslą taip pat skatiname ir vyresnio amžiaus žmones. Jie ir kiti savo verslus kurti norintys žmonės kviečiami į miestuose veikiančius „Spiečių“ centrus.
Matydami tokias sėkmės istorijas, vis daugiau miestų siekia turėti savo pramonės parkus. Neseniai sukurtos sąlygos tokiam pramonės parkui atsirasti Utenoje. To paties siekia Telšiai, Raseiniai. Visaginas nori turėti savo LEZ. Kauno rajone esančios LEZ teritorija pernai padidinta du kartus.
Motyvacija jaunimui
EIMIN jau ne pirmus metus skiria lėšų būsimiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams rengti.
„Tai darome iš dalies finansuodami inžinerijos ir technologijų specialybių studijas Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, Utenos ir Alytaus aukštosiose mokyklose. Šiuo metu jaunuoliams esame paskyrę daugiau kaip 1 tūkst. stipendijų. Studentai kas mėnesį gauna po 200 eurų, o baigę mokslus greitai susiranda darbą vietinėse įmonėse“, – sakė ministrė.
EIMIN kasmet plečia ir vaikų verslumo ugdymą šalies mokyklose, kad vaikai nuo mažens kurtų savo verslus ir mokytųsi užsidirbti. Lietuva yra pirma pasaulyje šalis, kuri skaitmeninio verslumo moko 5–8 klasių vaikus.
Išdrįsti pradėti savo verslą taip pat skatiname ir vyresnio amžiaus žmones. Jie ir kiti savo verslus kurti norintys žmonės kviečiami į miestuose veikiančius „Spiečių“ centrus. Čia nauji verslininkai konsultuojami, kaip vystyti savo veiklą, gauti finansinę paramą, semiasi patirties iš kitų smulkiųjų verslininkų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido šalinti su Rusija siejamą verslą iš visų strateginių pirkimų
Seimas ketvirtadienį leido šalinti su Rusija siejamą verslą iš viešųjų pirkimų gynybos, energetikos, vandentvarkos, transporto ar pašto paslaugų srityse. ...
-
LEA: per savaitę degalų kainos sumažėjo 0,7 proc.1
Pastarąją savaitę Lietuvoje degalai atpigo – benzino ir dyzelino vidutinės kainos sumažėjo 0,7 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
„Litgrid“: kritus saulės elektrinių gamybai spalį didmeninė elektros kaina augo 9 proc.1
Nepaisant stipraus vėjo, sumažėjus saulės elektrinių gamybai ir Baltijos regione vykus kai kurių elektrinių bei jungčių remontams, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, didėjo 9 proc. iki 91,5 euro už megavatva...
-
Parlamentas pritarė Europos standarto taikymui vystant Lietuvos žaliųjų obligacijų rinką1
Ketvirtadienį Seimas pritarė Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo būtų įtvirtinamas Europos žaliųjų obligacijų standartas. Šiuo standartu siekiama sudaryti sąlygas vystyti Lietuvos žaliųjų obligacijų rinką ir padėt...
-
Seimas sugriežtino lošimo paslaugų teikimą ir nustatė minimalų lošėjų amžių
Ketvirtadienį Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais sugriežtinamos lošimo paslaugų teikimo sąlygos, nustatant, jog minimalus lošiančiųjų amžius – 21 m. Taip pat parlamentas svarstymo stadijoje pritarė įstatymo pakeitimo ...
-
Pritarta projektui: bus siekiama liberalizuoti geležinkelių darbuotojų įgūdžių įvertinimo tvarką
Ketvirtadienį Seimas priėmė Susisiekimo ministerijos inicijuotą Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektą, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias užduo...
-
Parlamentas: valstybė užsieniečių apgyvendinimą finansuos ne ilgiau pusmečio
Seimas nusprendė, kad Lietuva užsieniečių apgyvendinimą finansuos ne ilgiau pusės metų – tik kol migrantams galioja laikinosios apsaugos statusas ar yra laukiama sprendimo jį suteikti. ...
-
„Ignitis“ vadovas: svarbiausias projektas po sinchronizacijos – Lietuvos ir Vokietijos elektros jungtis
„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigia, kad sekantis žingsnis stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę yra HVDC (ang. aukštos įtampos nuolatinės srovės) jūrinio kabelio į Vokietiją projektas, kuris leistų ...
-
Parlamentas apsisprendė leisti medžiotojams paveldėti medžioklės plotus
Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymo pakeitimus, kurie leis medžiotojams paveldėti fiziniam asmeniui priklausiusius medžioklės plotus. ...
-
Valstybės kontrolė: 2027 metais šalies skola gali pasiekti pusę BVP
Kitais metais planuojamas valdžios sektoriaus deficitas, neatitinkantis perteklinio sektoriaus taisyklės, kelia riziką finansų tvarumui, o iki 2027 metų valstybės skola gali priartėti prie pusės bendrojo vidaus produkto (BVP), ketvirtadienį skelbia au...