- Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie Seime baigiamą svarstyti naująjį Darbo kodeksą. Pagal jį darbdaviai galėtų reikalauti, kad darbuotojai dirbtų daugiau viršvalandžių nei dabar. Be to, darbovietės nebeprivalėtų suteikti papildomų atostogų tiems, kas dirba jose ilgiau nei 10 metų.
Pagal naująją Darbo kodeksą, kurį šiuo metu svarsto Seimas darbdaviai galėtų reikalauti, kad darbuotojai dirbtų daugiau viršvalandžių nei dabar. Darbovietės nebeprivalėtų suteikti papildomų atostogų daugiau kaip dešimt metų jose dirbantiems žmonėms.
Dabar darbdaviai gali reikalauti, kad darbuotojai dirbtų iki 120 valandų viršvalandžių per metus. Norint daugiau, reikia profsąjungų pritarimo įteisinto kolektyvine darbo sutartimi. Vyriausybės Seimui pateiktas naujas darbo kodeksas nuo 60 iki 180 valandų didintų leidžiamų viršvalandžių skaičių. Už viršvalandžius darbdavys privalo mokėti daugiau nei už įprastas darbo valandas.
„Manau, kad sudaroma galimybė tiesiog tiems asmenims, kurie norėtų daugiau užsidirbti, jeigu darbdavys to prašo, tiesiog dirbti tą ilgesnį laiką ir daugiau užsidirbti“, – teigia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.
Darbdaviai neslepia, kad daugiau viršvalandžių prašė būtent jie. „Gamybos sektoriuje atsitinka įvairiausių atvejų: žmogus suserga, nutinka gamybinė avarija ir pan., tada tenka prašyti žmonių padirbti 2–4 val. viršvalandžių, o ši norma, esanti Darbo kodekse, labai mus varžo“, – tikina UAB „Audėjas“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Anastazija Puodžiūnienė.
Darbuotojų entuziazmas dėl viršvalandžių didinimo gerokai mažesnis.
Dar viena Naujo darbo kodekso naujovė. Dabar daugiau kaip dešimt metų vienoje įmonėje dirbantiems darbuotojams priklauso viena papildoma atostogų diena, penkiolika metų – dvi, dar ilgiau dirbantys gali gauti iki penkių papildomų atostogų dienų.
Vyriausybė siūlė papildomų atostogų už ilgą stažą atsisakyti. Projektą svarstantis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė grąžinti tik teisę tartis dėl to su darbdaviais kolektyvine sutartimi.
„Tai šiuo atveju būtų labai pravartu turėti kolektyvines sutartis, jei susitartų darbuotojai ir darbdaviai dėl pailgintų atostogų, tai tokia galimybė atsirastų“, – teigia K. Miškinienė.
„Turbūt nė vienas netikite, kad dėl 5 papildomų galima bus susitarti, juo labiau, kad dabar bandoma padaryti, kad kolektyvinės sutartys galiotų tik profsąjungų nariams – tokių žmonių Lietuvoje nėra tiek daug, yra 35 tūkst., rodo 2015 m. „Sodros“ duomenys, tai nėra kažkoks fantastinis skaičius“, – sako Trišalės tarybos pirmininkė, Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus dar turės patvirtinti Seimas. Tai planuojama pavasario sesijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidento, EP rinkimai ir referendumas valstybei kainavo per 31 mln. eurų2
Šiemet vykusių prezidento rinkimų dviem turams, referendumui dėl pilietybės išsaugojimo ir Europos Parlamento (EP) rinkimams surengti valstybė išleido 31,72 mln. eurų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. ...
-
Paviešino patikrinimų rezultatus: užfiksuota 11 nelegalaus nepilnamečių įdarbinimo atvejų
Per Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vykdytus neplaninius patikrinimus užfiksuota 11 atvejų, kai nepilnamečiai buvo įdarbinami, nesilaikant įstatymų. ...
-
Vyriausybė – už kanapių auginimo uždarame grunte tvarkos griežtinimą1
Vyriausybė siūlo Seimui nuo 2025 metų lapkričio labiau sugriežtinti pluoštinių kanapių auginimo uždarame grunte sąlygas. ...
-
Šiaulių LEZ siūloma plėsti iki 218 hektarų, tikimasi gynybos sektoriaus investicijų
Šeši parlamentarai Šiaulių laisvąją ekonominę zoną (LEZ) siūlo nuo kitų metų gegužės išplėsti iki 218 hektarų – tiek, kiek buvo numatyta pirminiame variante, kai ši zona buvo steigiama prieš de&scaron...
-
Su Rusija siejamą verslą siūloma šalinti iš viešųjų pirkimų gynybos srityje, energetikoje
Rusijoje, jos aneksuotame Kryme, Moldovos vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrėje, Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, taip pat Baltarusijoje tebeveikiančias lietuviškas įmones siūloma eliminuoti i&scaron...
-
Japonijos banko sprendimas sukrėtė akcijų rinkas visame pasaulyje: kas vyksta su ekonomika?1
Finansų rinkoje – turbulencija. Japonijos įmonės savaitę pradėjo su didžiausiu nuostoliu per 40 metų. Akcijų indeksas krito 12 proc. Prarado ir Europos bei Amerikos rinkos. Bet antradienį po rekordinio kryčio – jau rekordinis atšok...
-
ESO: elektros tiekimas atstatytas visiems per audrą jos netekusiems gyventojams1
Elektros tiekimas atstatytas visiems gyventojams, kurie jos buvo netekę dėl liepos pabaigoje siautusios audros, sako bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO). ...
-
ESO siūlo elektros linijų proskynas platinti tris–keturis kartus – iki 6,5–10 metrų6
Siekiant sumažinti gamtos stichijų padarinius, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) siūlo miškuose iki 6,5–10 metrų platinti elektros linijų proskynas – tokio pat dydžio kaip Latvijoje ir Estijoje, kur praėjus...
-
Geležinkelių atstovai ruošiasi pamokyti „paskutinės minutės“ keliautojus65
Šiems bilietai bus brangesni nei tiems, kurie juos perka iš anksto. Tiesa, toks eksperimentas kol kas tik keliaujantiems tarp sostinės ir Kauno. Mat geležinkeliai nori sužinoti, kiek brangesnis bilietas atbaidytų keliauti už didesnę kainą ...
-
Po galingos audros vartotojai – vis dar be elektros: nei kaltų, nei išeičių16
Jau antra savaitė po audros, bet šimtai vartotojų vis dar nesulaukia elektros ir jau grasina teismais. Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta: gamtos strestestas Lietuvai – neišlaikytas. Kompensacijų tvarka dar rengiama, bet, manoma, ...