- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje pasiekė piką ir iki metų pabaigos turėtų išlikti stabilios. Stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, perdirbėjai spalį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 333 eurus už toną, arba 22,3 proc. daugiau nei rugsėjį.
Natūralaus pieno supirkimo kainos stambiems ūkiams Lietuvoje viršijo Europos Sąjungos vidurkį – išankstiniais duomenimis, spalio mėnesį už natūralų pieną Bendrijoje vidutiniškai buvo mokėta 282,8 eurai už toną.
Tokio paties dydžio pieno ūkiai Lietuvoje ir kitose ES šalyse už tokios pačios kokybės ir sudėties natūralų pieną gauna panašią kainą.
Vidutiniai ir didieji pieno ūkiai Lietuvoje perdirbimui patiekia iki 70 proc. viso šalyje superkamo pieno. Lietuvoje iki 5 karvių laikantys smulkiausi pieno ūkiai sudaro beveik 70 proc. visų ūkių skaičiaus, tačiau supirkimo rinkai tiekiantys tik 12 proc. žaliavos kiekio. Šie smulkieji pieno ūkiai už natūralų pieną gauna mažiausią kainą dėl brangių žaliavos surinkimo ir transportavimo kaštų bei prastesnės pieno kokybės.
Sudėjus stambių, vidutinių bei smulkiausių pieno ūkių bei kooperatyvų gaunamas kainas, spalį vidutinė natūralaus (4,41 proc. riebumo ir 3,54 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 258,8 eurai už toną. Per spalį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 22,2 proc.
Palyginti su praėjusių metų spalio supirkimo kainomis, šįmet jos ūgtelėjo 17,4 proc. Tai vienas didžiausių šuolių visoje ES. Didžiausią įtaką augti lietuviškos pieno žaliavos kainai turėjo atsigavusios pieno produktų eksporto rinkos, nuo kurių mūsų šalis itin priklauso. Apie 60 proc. visų šalyje pagamintų pieno produktų Lietuva parduoda užsienyje.
Pieno produktai Europos Sąjungoje pradėję brangti gegužę, didžiausius augimo tempus demonstravo iki rugsėjo. Per šį laikotarpį sviesto kaina pašoko 70 proc., sūrio – 19 proc., išrūgų miltelių – 62 proc., nenugriebto pieno miltų – 40 proc., nugriebto pieno miltų – 21 proc. Tačiau spalį ir lapkritį pieno produktų kainos stabilizavosi – augo gana nežymiai, arba šiek tiek krito.
Nors pieno produktų brangimas ES prasidėjo gegužę, tačiau kainos pieno gamintojams visoje ES pradėjo augti tik rugpjūtį. Todėl pieno produktų kainų stabilizavimas spalį su dviejų mėnesių pavėlavimu turėtų atsispindėti ir pieno žaliavos supirkimo rinkoje – lapkritį ir gruodį pieno kaina turėtų koreguotis gana nežymiai.
Pieno produktai Bendrijoje šiemet brango dėl kelių priežasčių – visų pirma, gana smarkiai išaugo pasaulinė sviesto ir sūrio importo paklausa Kinijoje, JAV, Filipinuose ir Meksikoje, o ES yra viena didžiausių pieno produktų eksportuotojų. Be to, Bendrijoje augo ir vidaus paklausa sūriams bei sviestui. Antra, šiemet dėl nepalankių orų gerokai sumažėjo pieno gamyba Urugvajuje, Argentinoje ir Australijoje.
Gamtinės anomalijos ištiko ir Naujosios Zelandijos Šiaurės salą, vieną svarbiausių pieno gamintojų regione, kuri nukentėjo dėl didžiausių per pastaruosius 20 metų liūčių. Sutrikęs pieno žaliavos tiekimas ir sumažėjusi pasiūla perdirbimui netruko atsiliepti prekybos rezultatams tarptautinėje pieno produktų biržoje „Global Dairy Trade“. Abu paskutinius aukcionus kainų indeksai gerokai pašoko - lapkričio 1 d. kilo 11,4 proc., o lapkričio 15 d. paaugo dar 4,5 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu42
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos4
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių3
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...
-
Ekspertai įvardijo svarbiausią 2024-ųjų ekonomikos įvykį (apžvalga)1
Reikšmingiausias besibaigiančių 2024-ųjų metų ekonomikos įvykis Lietuvoje buvo aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ akcininko Arvydo Paukščio pareiškimas apie stabdomas Liepkalnyje plėtojamo „Telton...
-
Lietuvoje daugėja mokesčių vengiančių imigrantų9
Pastaraisiais metais vis daugiau individualia veikla Lietuvoje besiverčiančių užsieniečių vengia atsiskaityti su valstybe, penktadienį rašo portalas LRT. ...