- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo ir mokslo ministerijoje paskelbti geriausiai Nacionalinį ekonomikos egzaminą išsprendę dalyviai.
Iš beveik 7000 dalyvavusių egzamine buvo išrinkti ir apdovanoti 10 geriausių. Pirmųjų vietų nugalėtojams ir aktyviausiai mokyklai atiteko 500 eurų prizai.
„Švietimas yra labai svarbi ekonomikos dalis. Švietimo iššūkis – būti pokyčių flagmanu. Kokį žmogų turi rengti švietimas? Raštingą. Jeigu 18 amžiuje raštingas buvo tas žmogus, kuris mokėjo rašyti plunksna ir skaityti, tai 21 amžiuje kalbame apie ekonominį, teisinį, finansinį, IT ir kitokį raštingumą. Visi, kurie čia sėdite, esate labai labai raštingi žmonės“, – sveikindama pirmojo ekonomikos egzamino nugalėtojus sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ekonomiškai raštingiausiu moksleiviu buvo pripažintas Andrius Minelga, vienuoliktokas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos. Tarp studentų geriausiai pasirodė ir pirmąją vietą laimėjo 4 kurso ekonominės analizės studentas iš Vilniaus universiteto – Tomas Živatkauskas. Piliečių kategorijoje visus nurungė Šiaulių universiteto makroekonomikos dėstytoja Janina Šeputienė. Nacionalinio ekonomikos egzamino nugalėtojai buvo išrinkti atsižvelgiant į taškų skaičių, kurį dalyviai surinko uždaruose klausimuose bei atsakymą į atvirą klausimą, kurį vertino egzamino komisija. Aktyviausia mokykla pripažinta Marijampolės Sūduvos gimnazija, joje egzaminą laikė net 208 mokiniai.
Pasveikinti ir kiti prizines vietas užėmę dalyviai. Mokinių kategorijoje apdovanoti Vilniaus licėjaus auklėtiniai – vienuoliktokei Justei Zdobaitei atiteko antroji vieta, Justas Dijokas liko trečias. Studentų kategorijoje prizines vietas laimėjo antrakursiai – antrąją vietą užėmė VGTU elektros energetikos inžinerijos studentas Edvinas Paškevičius Dovidonis, trečiąją – VU finansų ir draudimo matematikos studentas Tautvydas Imbrasas. Piliečių kategorijoje antrąja vieta džiaugiasi marketingo srityje dirbantis Karolis Čivas, o trečiąja – klientų aptarnavimo vadybininkė Gintarė Miškinienė.
Tarp geriausiai pasirodžiusių egzamino dalyvių – staigmena. Jauniausias dalyvis, kuris surinko maksimalų taškų skaičių uždaruose klausimuose – Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos pirmokas – Simonas Šutinys.
„Nors man patinka matematika, egzamino klausimai nebuvo lengvi – truputį padėjo tėtis“, – sakė jauniausias egzamino dalyvis Simonas. Paklaustas kuo norėtų būti užaugęs, Simonas atsakė, kad rinktųsi nebūtinai tiesiogiai su ekonomika susijusią specialybę – jį domina veterinarija.
„Išties smagu, kad tiek skirtingų žmonių, iš skirtingų miestų, nuo pirmoko iki dėstytojo, išmano ekonomiką tiesiog puikiai. Malonu pasveikinti geriausius, bet nemažiau svarbu, kad beveik 7000 žmonių turėjo galimybę gauti savo ekonomikos žinių diagnozę ir susimąstyti apie ekonominę sprendimų pusę. Visa tai įkvepia egzaminą organizuoti ir kitais metais“, – 2018 metų apdovanojimus uždarė LLRI Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.
Visi, kurie nespėjo laikyti egzamino, savo žinias gali pasitikrinti Nacionalinio ekonomikos egzamino puslapyje www.ekonomikosegzaminas.lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...