- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Oficialiam nedarbui rugpjūtį pasiekus rekordines aukštumas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas mano, kad taip atsitiko iš dalies dėl valstybės dalijamų darbo paieškos išmokų. Nerijus Mačiulis sako, kad šios išmokos skatina žmones nedirbti, ir siūlo jas keisti premijomis, mokamomis susiradus darbą.
„Vienas iš būdų galėtų būti ją (darbo paieškos išmoką – BNS) transformuoti į darbo susiradimo išmoką, kuomet ilgalaikis bedarbis arba šiaip bedarbis, įsidarbinęs į darbo vietą, pavyzdžiui, pusei metų, galėtų gauti premiją už tai, kad įsiliejo į darbo rinką“, – „Swedbank“ ekonomikos apžvalgos pristatymo konferencijoje antradienį sakė N. Mačiulis.
„Turi būti bedarbio išmokos, bet darbo paieškos išmoka, siekianti 200 eurų, iš tiesų galbūt sukuria iškreiptas paskatas likti už darbo rinkos ribų“, – pridūrė jis.
Pasak jo, būtent dėl birželio viduryje pradėtų dalinti darbo paieškos išmokų, paskatinusių žmones registruotis Užimtumo tarnyboje, nedarbas rugpjūčio viduryje pasiekė rekordines šiemet aukštumas – 13,3 proc.
„Kai birželio viduryje buvo pasiūlyta nauja darbo paieškos išmoka, besiregistruojančių asmenų skaičius išaugo. Šiuo metu yra apie 30 tūkst. užsiregistravusių Užimtumo tarnyboje, kurie nebuvo registravęsi anksčiau“, – svarstė ekonomistas.
„Dalis jų tikrai nori gauti tik socialines išmokas, nes laisvų darbo vietų skaičius šiuo metu yra rekordiškai didelis – apie 17 tūkst. liepos mėnesį“, – pridūrė jis.
Pasak N. Mačiulio, didėjantį bedarbių skaičių galėjo remti ir teigiamos migracijos tendencijos – per septynis mėnesius į Lietuvą imigravo 10 tūkst. daugiau žmonių nei emigravo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ant VERT stalo – nauji elektros bei dujų tarifai2
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina patvirtinti maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą3
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...