N. Mačiulis: algų didinimo strategija nėra tvari, o viešasis sektorius – per didelis

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pasiruošusi tvirtinti strategiją dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad strategija, nors ir yra ambicinga, bet nėra tvari, o pats viešasis sektorius Lietuvoje – tiesiog per didelis.

„Savaime jokia strategija nėra pajėgi išspręsti problemų, tai labiau ilgalaikis planas, rodantis, ką norima pasiekti. Be tinkamų priemonių, aišku, tas planas gali sugriūti, ypač keičiantis Vyriausybėms ir prioritetams. Pačią strategiją labiau vertinčiau teigiamai. Vien tai, kad tai yra ilgalaikis planas, o nėra kalbama apie 1 ar 2 metų tikslus, kas dažnai yra problema, nes yra susitelkiama į vieną politinį ciklą ir bandoma kuo greičiau parodyti rezultatus“, – Eltai sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad vidutinis darbo užmokestis (VDU) nestovi vietoje, todėl neužteks viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus didinti keliais ar keliolika procentų per metus. Pasak N. Mačiulio, tokia strategija – ambicinga.

„Labiausiai trūksta konkrečių priemonių sąrašo, nes vien ekonomikos augimo čia greičiausiai neužteks. Skaičiuojama, kad per metus tam (strategijos įgyvendinimui. – ELTA) gali reikėti iki pusės milijardo eurų. Lietuvos ekonomikos augimas ir šešėlinės ekonomikos mažėjimas bent jau iki šiol tais puse milijardo eurų per metus Lietuvos biudžetą papildydavo. Atrodytų, kad nėra jokių finansinių apribojimų, tiesiog tuos papildomus pusę milijardo eurų perskirstyti viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimui, bet nereikėtų daryti prielaidos, kad iki 2025 m. neatsiras jokių kitų prioritetų“, – Eltai komentavo ekonomistas.

Pasak jo, per pastaruosius 5 metus atsirado daug skubių prioritetų: didinti krašto apsaugos finansavimą, vaiko pinigus, kai kurias socialines išmokas. Taip pat gali reikėti didinti viešojo sektoriaus investicijas į kai kurią infrastruktūrą.

N. Mačiulio teigimu, visa strategija sudaryta taip, kad iš ekonomikos augimo ir šešėlinės ekonomikos mažėjimo visas biudžeto pajamų prieaugis būtų nukreiptas tik į viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimus, o tai, pasak ekonomisto, nėra tvari strategija.

Tai – nesuderinami dalykai: maži mokesčiai, mažas perskirstymas per biudžetą ir tuo pačiu – vienas didžiausių viešųjų sektorių.

„Jeigu pažiūrėtume Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį, kokia dalis užimtųjų dirba viešajame sektoriuje, tai jis būtų kiek daugiau nei 20 proc. Lietuvoje jis siekia apie 30 proc. Tai – nesuderinami dalykai: maži mokesčiai, mažas perskirstymas per biudžetą ir tuo pačiu – vienas didžiausių viešųjų sektorių.

Tokios viešojo sektoriaus šizofrenijos reikėtų atsisakyti ir arba pripažinti, kad mes neturime pakankamai išteklių išlaikyti viešąjį sektorių, arba kalbėti apie didesnius mokesčius. Man atrodo, kad Lietuvoje noro kalbėti apie naujus arba didesnius mokesčius yra labai mažai“, – teigė N. Mačiulis.

Ekonomisto manymu, vienintelė išeitis įgyvendinti šią strategiją – pripažinti, kad viešasis sektorius yra per didelis: reikia optimizuoti viešojo sektoriaus institucijų tinklą bei mažinti darbuotojų skaičių.

Kaip ELTA jau rašė, Ministrų Kabinetui pasitarime pritarus strategijai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis po Vyriausybės pasitarimo sakė, kad mokytojų atlyginimai 2025 m. bus 30 proc. didesni už vidutinį darbo užmokestį (VDU).

„Siekiama, kad 10 proc. didėtų mokytojų atlyginimai ir būtų 30 proc. didesni už vidutinį darbo užmokestį, sumažinti ikimokyklinio ugdymo pedagogų atsilikimą – jiems bus 15 proc. algų didinimas. Dėstytojams lūkestis buvo didesnis, bet noriu priminti, kad per dvejus metus 40 proc. augo (algos. – ELTA). (...) (Dėstytojams planuojama. – ELTA) nuosekliai didinti kas 10 proc. Gydytojų atlyginimai 2020 m. turėtų pasiekti 3 VDU ir 1,5 VDU slaugytojams. Kultūros darbuotojams algos augtų 15 proc., VDU pasiektų 2025 m. (...) Vidaus tarnybos pareigūnų algų didinimas siektų 12 proc., pirmiausia didinant žemiausių pareigybinių koeficientų grupes“, – teigė S. Skvernelis.

Pasak premjero, visus dirbančiuosius viešajame sektoriuje palies per dvejus metus atkurtas bazinis dydis iki prieškrizinio lygio. Kol kas iki to trūksta 10 eurų, tačiau S. Skvernelis patikino, kad tai bus įgyvendinta.

Premjero teigimu, artimiausiam laikotarpiui strategijos įgyvendinimui reikės 135 mln. eurų valstybės biudžeto, 150 mln. eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat, priklausomai nuo kolektyvinio susitarimo, apie 20 mln. eurų prireiks bazinio dydžio didinimui.

Projektas turėtų būti tvirtinamas trečiadienio posėdyje, į jį planuojama kviesti socialinius partnerius. Po to strategija bus teikiama Seimui. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

nemažina

nemažina portretas
todėl, kad tas viešasis sektorius per rinkimus balsuoja už sistemines partijas, kitu atveju į valdžią ateitų reformininkai, kurie sumažintu tris, keturis kartus, tą veltėdžių armiją ir tai dar daug nebūtų
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių