Mūsų nedarbas rekordinis, o darbu labiau domisi svetimšaliai

  • Teksto dydis:

Užimtumo tarnyba (UŽT) pasidžiaugė, kad balandžio mėnesį registruotas nedarbas sumažėjo iki 14,3 proc., kai sausį jis buvo šoktelėjęs iki 16,1 proc. Be to, šalies darbdaviai praėjusį mėnesį pateikė 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų – tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per visą pandemijos laikotarpį.

Daugiausia darbinosi jaunimas

Nuo metų pradžios darbo neturinčių asmenų skaičius smuktelėjo nuo 277 tūkst. sausio 1 d. iki 246,3 tūkst. gegužės 1 d. Analizė rodo, kad nuo pirmojo karantino iki šiol UŽT daugiausia (79,2 tūkst.) registruota darbo ieškančių asmenų, kurie iki 2020 m. kovo 1 d. buvo aktyvūs darbo rinkoje. Iš jų – 65,5 tūkst. dirbo pagal neterminuotas darbo sutartis, 3,7 tūkst. – pagal terminuotas, 6,4 tūkst. – savarankiškai, 6,4 tūkst. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą. Neaktyvių darbo rinkoje asmenų buvo 44,7 tūkst., iš jų niekur nedirbo – 6,7 tūkst., nedirbo dvejus metus ir ilgiau – 38 tūkst.

Darbo ieškančiųjų gretas balandį labiausiai praretino jaunimas – gegužės 1 d. darbo ieškojo 54,8 tūkst. jaunuolių iki 29 metų – tai 4,5 tūkst. (1 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Jaunų moterų darbo neturi 28,5 tūkst., jaunų vyrų – 26,4 tūkst. Jauniausioje darbingo amžiaus klientų grupėje (16–24 metų) daugiausia smuktelėjo registruotas nedarbas – nuo 14,1 proc. iki 12,8 proc.

UŽT 3,8 tūkst. sumažėjo ir vyresnių kaip 50 metų asmenų skaičius. Šiuo metu registruota 96,2 tūkst. darbo neturinčių 50 ir daugiau metų asmenų – tai 17,5 proc. tokio paties amžiaus šalies gyventojų. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, registruoto nedarbo rodiklis mažėjo 0,7 proc. punkto, bet buvo 3,3 proc. punkto aukštesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.

18,2 proc. – tokią dalį, tarp kitko didžiausią, tarp bedarbių sudaro 50-mečių ir vyresnių kategorija.

Darbingo amžiaus 30–49 metų grupėje nedirbančių asmenų sumažėjo 4,5 proc. – nuo 7,1 tūkst. iki beveik 6,8 tūkst.

"Registruotas nedarbas mažėja trečią mėnesį ir, palyginti su metų pradžia, žemesnis 1,8 proc. Klientų struktūroje gerėja nedirbančio jaunimo rodikliai, mažėja vyresnių nei 50 asmenų skaičius. Vis dėlto vyresnių asmenų situacija kelia nerimą, nes darbo praradimas per pandemiją lėtina jų sugrąžinimą į darbo rinką, yra sudėtingesnis dėl mažesnių įsidarbinimo galimybių ir lūkesčių. Intensyvesnio UŽT specialistų darbo pasitelkiant atvejo vadybą reikalauja ir negalią turinčių asmenų integracija. Šie asmenys tampa ilgalaikiais bedarbiais", – komentavo UŽT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė.

Darbo neturinčių struktūroje nuo 7 proc. iki 7,1 proc. augo negalią turinčių asmenų skaičius. Gegužės 1 d. UŽT klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 17,5 tūkst. neįgaliųjų. Balandžio 1 d. darbo ieškojo 18,3 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų. 2020 m. tokiu pat laikotarpiu – 11,1 tūkst. negalią turinčių asmenų, kurie sudarė 5,7 proc. visų registruotų asmenų.

Ilgalaikių bedarbių tarp visų darbo neturinčių buvo 100,5 tūkst. – tai 40,8 proc. visų klientų. Balandį ilgalaikių bedarbių skaičius išaugo 3,2 tūkst. Šiemet jų yra 66,9 tūkst. daugiau negu 2020 m. gegužės 1 d.

Moterų daugiau nei vyrų

Augant sezoniniam darbo jėgos poreikiui žemės ūkyje ir statybose, sparčiau mažėjo vyrų registruoto nedarbo rodiklis – gegužės 1 d. jis sudarė 14 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų (0,9 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį). Moterų nedarbas per balandį mažėjo 0,7 proc. punkto, iki 14,6 proc. Darbo ieškojo 124,5 tūkst. moterų ir 121,8 tūkst. vyrų. Per mėnesį moterų skaičius sumažėjo 6,2 tūkst., tačiau išliko 29,5 tūkst. didesnis nei 2020 m. gegužės 1 d. Vyrų – 7,3 tūkst. mažesnis nei balandžio 1 d. ir 23,5 tūkst. didesnis nei prieš metus.

Šalies darbdaviai balandį pateikė 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų. Darbo jėgos paklausa augo beveik trečdaliu, palyginti su kovu. Daugiausia laisvų darbo vietų balandį įregistruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, parduotuvių pardavėjams, sandėliavimo tarnautojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, pakuotojams, virėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams ir statybininkams.

"Nuoseklus darbo pasiūlymų skaičiaus augimas stebimas jau keletą mėnesių. Šį balandį neįprastai darbo rinkoje šoktelėjusi darbo paklausa atveria palankias įsidarbinimo galimybes darbo ieškantiems asmenims. Mažėjant karantino apribojimų, vasaros sezonu jiems turėtų būti lengviau įsidarbinti", – atkreipė dėmesį UŽT direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Užsieniečiams rūpi labiau

Ekspertai kartu stebi paradoksalią situaciją. Nors šalyje per pandemiją fiksuoja rekordinį nedarbą, dalis gyventojų sugrįžti į darbo rinką neskuba. Tuo įsitikino UŽT EURES Lietuva skyrius, gegužės 5-ąją surengtame virtualiajame darbo paieškos renginyje sulaukęs daugiau užsieniečių nei lietuvių.

"Išsiuntę per 15 tūkst. kvietimų UŽT registruotiems asmenims, tikėjomės didesnio grįžtamojo ryšio. Būtent lietuviai ir buvo tikslinė renginio "Karjera Lietuvoje" grupė. Deja, iš 768 darbo dienos dalyvių tautiečių suskaičiavome 304, o šiuo metu kur kas dažniau atsakome į užsieniečių paklausimus. Pavyzdžiui, kaip įsigyti leidimą dirbti mūsų šalyje, kokios yra socialinės apsaugos garantijos", – pastebėjimais dalijosi EURES nacionalinio koordinavimo skyriaus vedėja Agnė Peciukevičienė.

Į renginį iš viso užsiregistravo 39 įmonės. Jos pateikė 737 laisvas darbo vietas, į kurias pretendavo 287 asmenys. Tarp ES šalių piliečių darbu Lietuvoje labiausiai domėjosi ispanai – 56, italai – 47, Nyderlandų gyventojai – 35 ir portugalai – 25. Taip pat užsiregistravo 174 trečiųjų šalių gyventojai.

O dalis į renginį kviestų lietuvių rado įvairių pasiteisinimų jame nedalyvauti. Vieniems ieškoti darbo sutrukdė vyresnis amžius, kitiems – techninės sąlygos, jau suplanuotos veiklos ar net esą per ankstyvas renginio laikas.

Atvyksta mažiau nei 2020-aisiais

Šiemet į Lietuvą atvyko dirbti trečdaliu mažiau imigrantų nei pernai. Pasak UŽT, pirmąjį ketvirtį išduoti 996 leidimai dirbti užsieniečiams, iš jų – 911 įdarbinta pagal darbo sutartis, 85 suteikti leidimai komandiruotiems trečiųjų šalių piliečiams. Šalies darbo rinką pernai tokiu pat laikotarpiu papildė 1 322 svetimšaliai.

Leidimai dirbti pirmą ketvirtį buvo išduoti užsieniečiams iš 21 šalies. Išduotų leidimų dirbti struktūra pagal užsieniečio pilietybę išliko panaši kaip ir pernai – daugiausia jų išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 62 proc. visų leidimų dirbti (565), Baltarusijos – 206, Rusijos – 31, Uzbekistano – 25, Kazachstano – 13, Turkijos – 12, Indijos – 11, Azerbaidžano – 9, Kinijos – 8, Sakartvelo ir Kirgizijos – po 7, Izraelio ir Moldovos – po 4, Nepalo – 2, po vieną – iš Brazilijos, Egipto, Filipinų, Indonezijos, Nigerijos, Pietų Afrikos, Tadžikistano.

Netrukus Lietuvoje vyrų ir moterų atlygiai bus viešinami, tai turėtų aiškiau nušviesti situaciją Lietuvos įmonėse.

"Mažesnį užsieniečių įdarbinimą lėmė iki šiol galiojantys pandemijos apribojimai atvykstantiems kitų šalių piliečiams. Šiemet stebimi pokyčiai ūkio sektoriuose, kurių įmonėms išduoti leidimai dirbti – pernai pirmavusią statybą šiemet pakeitė paslaugų sektorius", – akcentavo G.Vitė.

Vertinant užsieniečių įdarbinimą pagal įmonių veiklos sektorius, su UŽT išduotais leidimais dirbti net 41 proc. užsieniečių atvyko į paslaugų sektoriaus įmones, o pernai čia įsidarbino tik 27 proc. gavusių leidimus dirbti užsieniečių.

2020-aisiais dominavęs statybos sektorius (39 proc. visų išduotų leidimų dirbti) šių metų pirmąjį ketvirtį nukrito net 13 proc. (26 proc.) ir atsidūrė trečioje vietoje. Jį aplenkė pramonės sektorius, iki tol gerokai mažiau (pernai sudarė 22 proc.) importavęs darbo jėgos – šio sektoriaus įmonėms pirmąjį ketvirtį išduota 29 proc. leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams.

Pokyčiai stebimi ir užsieniečių profesijų struktūroje. Šiemet į mūsų šalį pagal UŽT išduotus leidimus dirbti daugiausia atvyko pakavimo įrangos operatorių – 109, elektromontuotojų – 84, stalių – 66, virėjų – 61, plataus profilio statybininkų – 23, kepėjų – 21, pardavimo vadybininkų – 20, operatorių pakuotojų ir vairuotojų ekspeditorių – po 19, stogdengių – 18 ir kitų profesijų – 471.

Imigrantai pernai tokiu pat laikotarpiu daugiausia dirbo virėjais, elektrikais ir kvalifikuotais miškų ūkio darbininkais, betonuotojais ir pakavimo įrangos operatoriais, tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojais ir miško sodintojais.

Parengė Alfredas Zdramys

 


Nelygybė atsiranda pakilus iš mokyklos suolo

Lyčių lygybė kasmet tampa vis aktualesne tema pasaulyje ir skinasi kelią įvairiose srityse – mokslo, valdžios, darbo ir net bendro visuomenės požiūrio. Šį pokytį atspindi ir ES Lyčių lygybės indeksas – 2020 m. duomenimis, pirmauja skandinavai, o Lietuva yra 22-oje vietoje iš 28. Vertinant bendrą šalies indeksą, nuo ES vidurkio atsiliekame 11,6, o nuo pirmoje vietoje esančios Švedijos – 27,5 punkto.

"Situacija Lietuvoje ne puiki, tačiau ir ne itin bloga. Jeigu žiūrėtume į atskiras indekse nagrinėjamas šakas, geriausi mūsų rodikliai yra sveikatos ir socialinio darbo srityse, čia nuo kitų ES šalių beveik nesiskiriame, o atskirtis tarp vyrų ir moterų mažėja tiek pagal darbuotojų pasirinkimo, tiek karjeros perspektyvų, tiek darbingo amžiaus rodiklius. Šiek tiek lėtesnė pažanga matoma užmokesčio klausimu", – sako Renata Augustaitienė, "Ignitis grupės" žmonių ir kultūros departamento vadovė.

Lietuvoje moterų užimtumas nežymiai nusileidžia vyrų – pagal šį rodiklį tarp ES šalių užimame antrą vietą po Švedijos. Tačiau, Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Lietuvoje siekė 12,4 proc. ir buvo kur kas mažesnis nei ES vidurkis.

"Darbo užmokestis yra tik viena iš lygybės darbe dedamųjų dalių, tačiau ne paslaptis, kad netrukus Lietuvoje vyrų ir moterų atlygiai bus viešinami, tai turėtų aiškiau nušviesti situaciją Lietuvos įmonėse ir suteikti šiam aspektui skaidrumo. Kai kurioms įmonėms tai gali būti paskata peržvelgti savo vidinius procesus, kitoms – tai jau standartinė praktika", – tikina R.Augustaitienė.

Pasak jos, pagal Europos lyčių lygybės indeksą, silpniausia vieta Lietuvoje yra valdžia. Pagrindiniai šio rodiklio kriterijai vertinami atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą svarbius sprendimus priimančiose pozicijose tiek politikoje, tiek didžiausių šalies bendrovių valdybose, svarbius tyrimus finansuojančiose organizacijose, žiniasklaidoje ir sporte.

"Įdomu tai, kad, Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, matematikos, fizikos ir kitų tiksliųjų mokslų brandos egzaminus merginos dažnai išlaiko geriau negu vaikinai, tai reiškia, kad jos turi visus reikiamus įgūdžius siekti aukštesnio išsilavinimo bet kuriose tiksliųjų mokslų srityse, tačiau merginų, įstojusių į, pavyzdžiui, energetikos, inžinerines ar IT specialybes, procentas tiek universitetuose, tiek kolegijose net keliais kartais mažesnis nei vaikinų", – teigia R.Augustaitienė.

Tokių pasirinkimų priežastys gali būti įvairios – mažesnis pasitikėjimas savo jėgomis, pasidavimas  vadinamųjų vyriškų ir moteriškų specialybių stereotipams visuomenėje ar tiesiog natūralus susidomėjimas kitomis sritimis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Valstieciu ir darbininku klases atstovams labiau patinka ant pasalpu sedeti, o ne dirbti. Todel ir dideja nedarbas. Darbo vietu yra, o nera kas dirbtu. Uzsimane kaimieciai darbu ir atlyginimu, kuriuos issilavine specialistai dirba. Nutraukti pasalmas ir sumazes bedarbiu.

Jo

Jo portretas
Pensija sugalvota tam, kad nebeturintys sveikatos žmonės galėtų pragyventi. Ji buvo skiriama nuo 55 - 60 metų, nes 50-mečiai NEGALI konkuruoti su 30-mečiais dėl sveikatos būklės. Bet feodalai priėmė įstatymus, verčiančius šliaužti į baudžiavą net sunkiai paeinančius senukus - taip jie gali mažiau mokėti jaunam žmogui.

Aišku jums

Aišku jums portretas
Ko jūs bl visi varote ant tų bedarbių.Aš jau nuo 45 metų kaip10 metų nerandu normalaus darbo o knistis už minimalkę ir po 12-14 val.tegul patys dulki...na..si.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių