- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministerija kol kas nediskutavo su savivaldybėmis, kaip jos galėtų padėti vyresniems žmonėms, priklausantiems trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo grupei, pasirinkti nepriklausomą tiekėją, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
„Manau, kad čia yra spontaniška (energetikos ministro Dainiaus Kreivio – BNS) mintis. Jokių net preliminarių pokalbių ar neformalių pasitarimų, kaip galėtų tarpininkauti savivalda, nebuvo“, – BNS antradienį teigė Mindaugas Sinkevičius.
D. Kreivys antradienį pripažino, jog trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą gali tekti atidėti, tačiau tik tuo atveju, jei užtruktų parengti naują tvarką, kaip padėti vyresniems žmonėms, nesinaudojantiems internetu, pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Pasak ministro, tam reikės paruošti infrastruktūrą, o į procesą gali būti įtrauktos ir seniūnijos.
M. Sinkevičiaus teigimu, diskusijų šiuo klausimu nebuvo ir tarp savivaldybių.
„Kadangi nebuvo intereso, ir čia turbūt ta spontaniška kol kas tik ministerijos kuluaruose žinoma pono Kreivio idėja, nebuvo į mus nei žodiškai, nei raštu kreiptasi, mes patys kažkokios iniciatyvos nesvarstėme. Jeigu ministerija matys, kad savivalda reikalinga, tikrai galime nieko nelaukdami pradėti konsultacijas, (...) esame atviri diskusijoms“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Jeigu ministerija matys, kad savivalda reikalinga, tikrai galime nieko nelaukdami pradėti konsultacijas, (...) esame atviri diskusijoms.
Anot jo, nepriklausomą tiekėją besirenkantiems vyresnio amžiaus gyventojams savivaldybės ir seniūnijos galėtų padėti edukuodamos bei primindamos terminus, taip pat vartotojai galėtų pasinaudoti vietos įstaigų ar bibliotekų kompiuteriais.
„Manau, kad greičiausia čia kalbėtume ne apie kažką kita, kaip apie aiškinimą, galbūt prisijungimo suteikimą – jeigu žmogus turi prisijungimo duomenis, galbūt galėtų pasinaudoti seniūnijos kompiuteriais. Yra viešųjų bibliotekų padaliniai – galima ir juos pasitelkti, jeigu yra kažkokie ryšio klausimai“, – sakė Savivaldybių asociacijos vadovas.
„Daugumos savivaldybių seniūnijose yra ir kultūros centro, ir viešosios bibliotekos padaliniai, o viešojoje bibliotekoje – ne tik laikraščiai ir knygos, bet yra bent keli kompiuteriai, kad senjoras galėtų ir online pasiskaityti portalus, ir susisiekti su giminaičiais, ir atlikti bazinius prisijungimus bei susimokėti“, – pridūrė jis.
Anot M. Sinkevičiaus, pasitelkus į pagalbą savivaldą, Vyriausybė taip pat turėtų išspręsti apmokėjimo klausimą.
„Kliautis savivalda, matyt, galima. Klausimas tik, kad tokios paslaugos nėra mūsų kasdienybė. Aišku, kad mums reiks turbūt ir tam tikrų kompetencijų ir klausimas būtų, kaip už tokį darbą, konsultacijas ar techninę pagalbą žmogui ministerija ar Vyriausybė atlygintų“, – teigė M. Sinkevičius.
Jo teigimu, išvykas į regionus siekiant padėti gyventojams galėtų rengti ir pačios energetikos įmonės.
„Turime galingas kompanijas – ESO (Elektros skirstymo operatorius – BNS), „Ignitis grupę“ – su tūkstančiais darbuotojų. Žmonės gauna atlyginimus, susioptimizavo, patys efektyvumo labai siekia – tegul vojažą padaro per seniūnijas, per kaimus, važiuoja pas žmones, aiškina“, – teigė savivaldybių asociacijos vadovas.
Dėl vyresnio amžiaus žmonėms kylančių sunkumų M. Sinkevičius taip pat kaltina didžiąsias energetikos įmonės, regionuose sumažinusias padalinių skaičių.
„Didžiausios mūsų kompanijos, didžiausi tam tikrame segmente veikiantys monopolininkai, kurie efektyvumo tikslais, kaip jie visą laiką aiškino, susioptimizavo taip, kad tiesiog fizinio ryšio nebėra. Tu gali paskambinti operatoriui, bet nueiti fiziškai Jonavoje, nors tai devintas pagal dydį miestas, negali“, – teigė M. Sinkevičius.
Sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau yra pasirašę 1,168 mln. pirmos ir antros grupės vartotojų, suvartojančių daugiau nei 1000 kWh elektros per metus. Trečios grupės vartotojai, suvartojantieji mažiau nei 1000 kWh, tiekėją turės pasirinkti iki gruodžio 18 dienos. Tokių žmonių yra apie 400 tūkst.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų3
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...