Mokytis - brangus procesas

Šalyje paskelbta profesinio orientavimo strategija.

AIKOS sistema

Didelę pagalbą įgyvendinant šią strategiją asmenims, organizacijoms, bendrovėms padeda atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema – AIKOS (interneto adresas www.aikos.smm.lt). Ji ne komercinė, sukurta Lietuvos švietimo registrų pagrindu, integruojant ją su Statistikos departamento ir Lietuvos darbo biržos duomenų bazėmis. Galima gauti visapusišką, norimą, pageidaujamą informaciją visiems –visų profilių mokiniams, būsimiesiems studentams, stojantiems į aukštąsias mokyklas, asmenims, siekiantiems tobulinti savo kvalifikaciją, darbdaviams (kiek ir kokias mokyklas baigė, įgytas kvalifikacijas ir kt.), įvairioms vartotojų grupėms.

Savo veikloje AIKOS naudoja ir Klaipėdos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba, kuri aktyviai dalyvauja įgyvendinant profesinio orientavimo strategiją.

Šiandien veržli darbo rinka diktuoja savo nuostatą: žmogus būtinai turi mokytis visą gyvenimą. Vien baigti kad ir aukštąją mokyklą nebepakanka. Kaip žinoma, Europos Sąjungos šalyse vyksta tyrimai, kurie turi atsakyti į klausimą: kokius poreikius ir galimybes turi suaugusieji mokytis visą gyvenimą. Tokiu tikslu vyksta žmonių apklausos Klaipėdos apskrityje, be abejo, ir mūsų mieste. Jos tęsis kovo ir balandžio mėnesiais.

Atliko tyrimą

Įdomų tyrimą atliko Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos Mokslo ir verslo centras.

Buvo išsiaiškinti Vakarų Lietuvoje gyvenančių suaugusiųjų mokymosi poreikiai ir galimybės. Šį darbą atliko tyrėjų grupė, kuriai vadovavo kolegijos Vadybos katedros vedėja Janina Prišmantienė.

Tyrime dalyvavo 316 Vakarų Lietuvos gyventojų iš 12 regiono miestų. Didžioji dalis respondentų gyvena mieste. Mažiausiai jų turi tik vidurinį, o daugiausiai yra įsigiję bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Absoliuti dauguma tyrime dalyvavusiųjų teigė, kad jie iš principo norėtų mokytis bei kelti savo kvalifikaciją (88,3 proc. – taip 11,7 proc. – ne).

Daugiau nei pusė apklaustųjų respondentų aiškino, kad prieinamiausias mokymosi būdas jiems yra mokymasis konferencijose ir seminaruose (55,1 proc.), antroje reitingo vietoje – mokymasis darbe mokantis iš savo bei kitų partnerių (44,9 proc.), norėtų mokytis lankydami kursus ar skaitydami profesionalią literatūrą (39,6 proc.), mokymasis dalyvaujant nuotolinio mokymosi kursuose (25,6 proc.).

Mokymosi motyvai

Apklaustieji atsakė į klausimą, kokie motyvai juos skatina mokytis. Du trečdaliai pasakė: gerinti profesinę kvalifikaciją, noras sėkmingai konkuruoti su savo srities specialistais darbo rinkoje. Pusė respondentų motyvatorių nurodė norą kilti karjeros laiptais darbo vietoje.

Taigi gauti duomenys rodo, pagrindiniu mokymosi motyvu galima laikyti suaugusiųjų norą jaustis užtikrintiems dėl savo ateities, siekti gauti naują darbą, kai kuriuos – gauti diplomą ar pažymėjimą.

Dėmesio verti gauti duomenys, kad suaugusieji, norėdami mokytis, nori daugiau sužinoti bei geriau suvokti, kas vyksta globalėjančiame pasaulyje.

Į klausimą, kokius kursus norėtų lankyti, buvo atsakyta, kad labai trūksta teisinių žinių (85 proc.), ypač mokesčių srityje ir bendraujant su valdininkais.

Įdomus toks atsakymas: tik kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų pritarė, kad mokymasis iš gyvenimo yra vertingesnis nei mokymasis aukštojoje mokykloje. Ši nuostata atspindi, kad suaugusieji teikia prioritetą formaliam mokymuisi.

Kokios yra suaugusiųjų mokymo kliūtys? Respondentai išvardijo tokias: pernelyg didelės išlaidos, laiko stygius, neįmanoma suderinti darbo ir mokymosi, ilgos mokymosi programos.