- Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Azartiniai lošimai šalyje yra masinis laisvalaikio leidimo būdas, tačiau šalyje nėra didelių problemų dėl neatsakingo lošimo, parodė antrą kartą Lietuvoje Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu mokslininkų atliktas tęstinis tyrimas.
2017–2022 metais tyrimą atlikę Mykolo Romerio universiteto tyrėjai teigia, kad objektyvūs duomenys paneigia viešojoje erdvėje gajų mitą, kad Lietuvoje gausu problemų dėl neatsakingo lošimo.
„Higienos instituto duomenimis, 2020 metais priklausomybė nuo azarto buvo diagnozuota 25 pacientams, kai 2017-aisiais tokių buvo 53“, – trečiadienį pristatydamas tyrimą sakė profesorius Gediminas Navaitis.
„Objektyvūs rezultatai sumažina demagogijos lygį, kad Lietuvoje yra daug problemų dėl neatsakingo lošimo“, – pridūrė jis.
Pasak G. Navaičio, tik 0,6 proc. apklaustųjų galėtų būti priskirtini prie turinčių priklausomybę lošėjų – tai daugiausia 30–39 amžiaus nesusituokę aukštesnes pajamas gaunantys vyrai.
Anot tyrėjų, absoliuti dauguma respondentų lošimuose dalyvavo atsakingai: jiems nebūdingas grįžimas atsilošti prarastų pinigų, jie neplanavo lošti, nesiskolino pinigų, lošdami nebandė sumokėti skolų.
Tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, per penkerius metus lošimų tendencijos išliko tokios pat: vyrai lošimams skiria daugiau laiko ir pinigų nei moterys, loterijos bilietus dažniau pirko žemesnio išsilavinimo respondentai, tuo metu turintieji universitetinį išsilavinimą rinkosi kitas lošimų rūšis.
Populiariausiu lošimo būdu išlieka loterijos, daugėja lošiančiųjų internete.
„Apibendrinant lošimų paslaugų paplitimo duomenimis, pastebėta, kad nuo 2017 iki 2022 metų mažėjo lošiančiųjų skaičius, bet augo jų lošimams išleidžiamos sumos. Populiariausiu lošimo būdu išlieka loterijos, tuo metu antžeminiuose lošimuose dalyvauja nedaug lošėjų taip pat daugėja lošiančiųjų internete“, – sakė G. Navaitis.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad aktyviausi lošėjai internete yra studentai ir moksleiviai, kurių skaičius nuo 2017 metų išaugo du kartus. Internete beveik keturis kartus dažniau lošė vyrai nei moterys.
Pasak mokslininkų, trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, jog žmonės turi teisę lošti, jei jie to nori, tuo pačiu du trečdaliai respondentų pritarė nuomonei, kad yra per daug galimybių lošti ir lošimai neturėtų būti skatinami.
2022 metų balandžio duomenimis, Lietuvoje yra 10,4 tūkst. gyventojų, savanoriškai apsiriboję galimybę lošti.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, pernai Lietuvos lošimų rinkos bendrosios pajamos išaugo 31,6 proc. iki 136,2 mln. eurų, o bendras šio verslo bendrovių grynasis pelnas siekė 40,1 mln. eurų ir buvo 2 kartus didesnis nei 2020 metais (20 mln. eurų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nelaimingų atsitikimų darbe šiemet kiek mažiau – 58
Pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe pirmąjį pusmetį gauta 4 proc. (keturiais atvejais) mažiau nei pernai tuo pat laiku – iš viso 58. ...
-
Žiniasklaida: dėl mokesčių lengvatų pernai valstybės ir savivaldos netekimai viršijo 3,6 mlrd. eurų
Pernai Lietuvoje galiojo 73 mokesčių lengvatos, o biudžetas dėl jų taikymo prarado 3,61 mlrd. eurų, daugiau nei bet kada anksčiau, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Pernai Lietuvoje galiojo 73 mokesčių lengvatos, o biudžeta...
-
Lietuvos pensijų fondų 2023 metų grąža klientams tarp EBPO šalių – pirmajame penketuke1
Lietuvos pensijų fondai pagal pernai uždirbtą realią grąžą pateko į pirmąjį penketuką tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių, penktadienį pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LI...
-
Seimas svarstys, ar leisti savivaldybėms finansuoti socialinę globą asmenims su sunkia negalia
Seimas rudens sesijoje svarstys siūlymą sudaryti galimybę savivaldybėms jų biudžeto lėšomis prisidėti prie socialinės globos asmenims su sunkia negalia finansavimo. ...
-
Seime pateiktas siūlymas didinti ekonomines sankcijas už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams5
Ketvirtadienį parlamente pateiktos prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo bei lydinčio Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) įstatymo pataisos, kuriomis siūloma griežtinti...
-
Seime pateiktas projektas: liberalizuos geležinkelių darbuotojų įgūdžių įvertinimo tvarką3
Ketvirtadienį Seimas pateiktas Susisiekimo ministerijos inicijuotas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektas, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias uždu...
-
Žalesnės Lietuvos plėtrai paskelbta kvietimų už daugiau nei 745 mln. eurų1
Žaliosioms investicijoms Europos Sąjunga nuo 2021 metų iki šiol paskelbė kvietimų už 745 mln. eurų. Finansų ministerijos duomenimis, sutarčių pasirašyta už 516 mln. eurų. ...
-
E. Dobrowolska: prekių svorio ir kainos pokyčių rodymas – ne išeitis1
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako neturinti idėjų, kaip sudrausminti prekybininkus, kurie už mažesnio svorio prekes nustato tą pačią kainą. ...
-
A. Armonaitė – už LEZ steigimą Visagine2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako remianti Visagino savivaldybės sprendimą rajone, kur yra nebeveikianti sovietinė atominė elektrinė, steigti laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
EK: Lietuva – viena iš lyderių pagal viešąsias skaitmenines paslaugas
Pagal viešųjų skaitmeninių paslaugų kokybę Lietuva išlieka viena iš lyderių Europos Sąjungoje (ES), rodo Europos Komisijos (EK) atlikta 2024 metų skaitmeninio dešimtmečio pažangos vertinimo ataskaita, ketvirtadienį skelbi...