„Dėl šio dalyko lieka iki galo tinkamai neišspręstos situacijos, kurios, ko gero, bus sprendžiamos ateityje teismuose ar darbo ginčuose, pavyzdžiui, nepilnas atsiskaitymas su darbuotoju dėl to, kad buhalteris sumokėjo per mažą darbo užmokestį, nes išskaičiavo papildomo (pensijos. - ELTA) kaupimo mokestį (1,8 proc. arba 3 proc.)“, - Eltai sakė D. Čibirienė.

Pasak jos, tokios situacijos gali kilti, kai darbuotojas išeina atostogų ir tuo metu „Sodros“ duomenų bazėje yra vieni duomenys apie jo pasirinkimą dėl papildomo kaupimo, o kai kitą mėnesį reikia skaičiuoti darbo užmokestį, - kiti.

LBAA prezidentė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nemažai problemų gali kilti keičiant „Sodroje“ esančius duomenis atgaline tvarka. Pavyzdžiui, jei būtų išmokėtas darbo užmokestis kito mėnesio pirmomis dienomis arba einamojo mėnesio paskutinėmis dienomis pagal tuo metu esančius duomenis „Sodroje“, kurie iš „Sodros“ pusės bus pakeisti atgaline data, nes darbuotojas paskutinėmis mėnesio dienomis sustabdė arba nutraukė papildomo pensijų kaupimo sutartį.

Taip pat, pasak jos, kiltų neaiškumų, jei darbuotojas būtų atleistas iš darbo, ir paskutinis atsiskaitymas būtų paskaičiuotas pagal tuo metu esančius duomenis „Sodroje“, kurie gali būti pakeisti atgaline data - pagal Darbo kodeksą darbuotojas gali reikalauti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos už pavėluotai atsiskaitytas dienas.

Norisi tikėti, kad ši mokesčių reforma bus pamoka visiems, kas išeina, kai keičiami mokestiniai teisės aktai paskubomis.

„Sodra“ aiškina, kad čia nieko baisaus - tegul buhalteriai skaičiuoja darbo užmokestį kelis kartus ir išmoka vėliau trūkstamas sumas. Jei atleidžiamas darbuotojas, „Sodra“ sako, kad darbuotojui per daug išskaičiuotų išmokų dėl papildomo kaupimo nereikės perskaičiuoti ir darbuotojui primokėti, nes papildomo kaupimo mokesčius, skirtus fondui, jie pridės darbuotojui prie papildomos pensijos.

Darbo kodeksas nenumato tokios teisės „Sodrai“, todėl gali būti, kad darbuotojai reikalaus iš įmonės atiduoti neišmokėtą darbo užmokesčio likutį. Išeis, kad įmonė turės du kartus sumokėti papildomo pensijos kaupimo įmokas: vieną kartą „Sodrai“, kuri nebeleis tikslinti atleidimo formos dėl pasikeitusio tarifo, ir darbuotojui, kuris bus teisus, nes vadovausis Darbo kodekso nuostatomis“, - Eltai pasakojo D. Čibirienė.

Pasak jos, VMI negali nurodyti, kokiu įstatymo pagrindu GPM 20 proc. tarifas turi būti taikomas 2019 m. darbo užmokesčio avansinėms išmokoms, atliktoms intervale nuo 2018 m. sausio 1 d. iki gruodžio 20 d., kai GPM įstatymo pakeitimas dėl šio dalyko įsigaliojo gruodžio 21 d.

„Faktiškai VMI pradėjo naują teisės aktų aiškinimo praktiką - aiškina, kad teisės aktas įsigalioja atgaline data, nors Teisėkūros pagrindų įstatymas to nenustato. VMI neturi įstatyminės teisės keisti GPM įstatymą ar Teisėkūros pagrindų įstatymą. Mokesčių administravimo įstatymas nesuteikia VMI teisės aiškinti įstatymo įsigaliojimo nuostatas kitaip, nei yra parašyta Teisėkūros pagrindų įstatyme, tačiau VMI aiškina.

Vėl bus ginčai dėl atvejų, jei darbuotojas 2018 m. gruodžio pradžioje išėjo atostogų, kurios baigiasi 2019 m. sausio mėnesį. Jei buhalteris pritaikys 20 proc. GPM dėl 2019 m. tenkančių atostoginių, jis bus neteisus, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo, bet jam taip liepia daryti VMI. Buhalteris turi sugebėti pats priimti teisingus sprendimus, nors aplinka jį klaidina“, - nuogąstavo D. Čibirienė.

Pasak LBAA prezidentės, viso šito nebūtų, jei teisės aktai būtų priimti be loginių klaidų, įvertinta, ar apskritai tokius teisės aktus įmanoma tinkamai įgyvendinti.

„Norisi tikėti, kad ši mokesčių reforma bus pamoka visiems, kas išeina, kai keičiami mokestiniai teisės aktai paskubomis, ir tai nebus pirmas laiptelis į tokią teisinę sistemą, kurioje teisės aktuose yra sutarta dėl vienų dalykų, tačiau praktikoje mokesčių administratorius savo nuožiūra reikalauja taikyti kitas tvarkas, kurių nėra jokiame galiojančiame teisės akte“, - Eltai sakė D. Čibirienė.

ELTA primena, kad nuo sausio 1 d. darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus“ buvo padidintas 1,289 karto.

Siekdamas, kad pensijų kaupimas netaptų našta, Seimas 0,55 proc. sumažino dirbančiųjų įmokas „Sodrai“ ir 1 proc. sumažino gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Kaip nurodoma bendro Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“ bei VMI projekto „Kiek“ informacijoje, GPM dalis siekia 20 proc. tam darbo užmokesčiui, kurio metinė suma neviršys 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).

Tuo tarpu 27 proc. GPM taikoma tai darbo užmokesčio daliai, kuri viršys 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) nuo sausio 1 d. siekia 6,98 proc. Valstybinis socialinis draudimas (VSD) sudaro 12,52 proc., tačiau jis netaikomas darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).

Darbdavio socialinio draudimo įmoka (nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas) sudaro 1,47 proc. (2,19 proc. terminuotoms sutartims), tačiau netaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) bei 60 VDU (2021 m.).

Įmokos į ilgalaikio darbo išmokų fondą bei į Garantinį fondą siekia po 0,16 proc. ir netaikomos darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).