Išstumia kitas formas
Mazojibendrija.lt ir apskaita.lt rinkodaros vadovė Agnė Žiogė sako, kad 2026 m. pradžia rodo aiškią tendenciją – MB steigimo bangą Lietuvoje. „Lyginant pirmąsias sausio dienas su tuo pačiu laikotarpiu pernai, matyti ne tik bendras naujų juridinių asmenų augimas, bet ir dar ryškesnis MB, kaip verslo formos, dominavimas“, – konstatuoja ji.
„Truputis skaičių. Vertinant sausio 1–19 d., 2026 m. Lietuvoje įregistruotos 1 934 naujos įmonės, kai tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. – 1 289. Tačiau didžiausias pokytis matomas būtent MB verslo formoje: 2025 m. sausio 1–19 d. buvo įsteigtos 963 MB, o 2026 m. sausio 1–19 d. – jau 1 560 MB“, – Registrų centro statistika dalijasi A. Žiogė.
Tai sudaro net 62 proc. augimą per metus, kai, pavyzdžiui, UAB steigimų skaičius augo gerokai nuosaikiau – apie 19 proc. „Keturios iš penkių naujai steigiamų įmonių šių metų pradžioje yra būtent MB. Mūsų įmonėse (mazojibendrija.lt, apskaita.lt) tarp naujai besisteigiančių įmonių sausį MB sudaro virš 90 proc.“, – išskiria A. Žiogė.
Pasak jos, MB išstumia ir kitas verslo formas, pavyzdžiui, individuali įmonė tapo visai nebepopuliari tarp kuriančių naujus verslus – jų tiek 2025 m., tiek 2026 m. pradžioje įsteigta vos po 5 proc.
„Svarbu pabrėžti, kad tai nėra vienkartinis vadinamasis sausio efektas. MB steigimų augimą matome jau ne pirmus metus, tačiau 2026 m. pradžia išsiskiria ypač stipriu tempu. Tai rodo, kad MB Lietuvoje įsitvirtino kaip labai pasiteisinęs pasirinkimas smulkiam ir vidutiniam verslui“, – išvadą daro A. Žiogė.
Ruošėsi jau pernai
Nacionalinės buhalterių asociacijos direktorius, MB „Arto konsultacijos“ vadovas Artūras Tankevičius pasakoja, kad kartu su kolegomis pastaruoju metu konsultavo nemažai žmonių. Jis pastebi, kad dar pernai planavę kurti verslą gyventojai laukė būtent šių metų pradžios.
„Nemažai žmonių, kurie kreipėsi dar pernai ir norėjo, pavyzdžiui, lapkričio arba gruodžio mėnesį užregistruoti MB, mes siūlėme palaukti sausio, – neslepia A. Tankevičius. – Tikrai buvo atvejų, kai žmonės nukėlė registracijas.“
Pasak jo, MB registracijos ir apmokestinimo tvarka labai domėjosi ir tie, kurie iki šiol vykdė individualią veiklą.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentės Daivos Čibirienės vertinimu, šiais metais startavusi mokestinė sistema lemia, kad didesnės atsakomybės reikalaujanti veikla – individuali veikla, kai gyventojas atsako visu savo asmeniniu turtu, – tampa ne tik nepatraukli dėl atsakomybės, bet ir dėl mokestinių priežasčių, nes net ir pačios mažiausios individualios veiklos pajamos bus sumuojamos bendrame gyventojų pajamų krepšelyje.
„Jeigu pajamos yra visai nedidelės, bet kitos pajamos didelės, pavyzdžiui, darbo užmokesčio, daiktų pardavimo, gyventojui individuali veikla tampa labai stipriai apmokestinama, dėl to, kad pajamos sumuojasi į bendrą krepšelį ir iššaukia progresinį tarifą kitoms pajamoms“, – aiškina D. Čibirienė.
Anot jos, dėl to gyventojai renkasi pajamas gauti per dividendus, kurie neįskaičiuojami į bendrą krepšelį. „MB yra viena iš patraukliausių verslo formų, nes šia forma nebūtina dirbti pagal darbo sutartį, – akcentuoja LBAA prezidentė. – Asmuo gauna pajamas pagal civilinę paslaugų sutartį, kurios taip pat pridedamos į krepšelį, tačiau kartu jis gali gauti ir dividendų pajamas, kurios jau nesumuojamos progresyviųjų pajamų krepšelyje.“
Tarp naujai besisteigiančių įmonių sausį MB sudaro virš 90 proc.
„Neapibrėžtumas dėl progresinio pajamų krepšelio ir lėmė, kad žmonės pasirinko juridinį asmenį, kur jie gali valdyti savo mokesčius […]. Žmogus gali pasirinkti, kaip tie mokesčiai už MB veiklą bus mokami, ar jis pasiims pinigus dividendais, ar apskritai jų neišsiims ir jokių mokesčių pirmus du metus nemokės (jei pajamos per metus nesieks 300 tūkst. eurų), išskyrus privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, jeigu jis niekur kitur nėra draustas. Su individualia veikla yra kitaip – gavai pajamas ir iš karto turi susimokėti“, – dėsto D. Čibirienė.
Jos aiškinimu, iš MB išsiėmus pelną dividendais, bus taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas; išsiėmus pajamų pagal civilinę paslaugų sutartį, jos bus sumuojamos bendrame pajamų krepšelyje, bet pirmiesiems dvylikai vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžių bus taikomas 15 proc. tarifas, o viršijus šią ribą jau bus taikomas 20 proc. tarifas.
Namų darbai
D. Čibirienė atkreipia dėmesį, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neteikia jokios skaičiuoklės, kuri parodytų, kaip bus skaičiuojami gyventojų mokesčiai 2026 m. „Šiuo metu internete galime rasti skaičiuokles kaip būtų skaičiuojami mokesčiai nuo konkrečių pajamų, jeigu gauni tik darbo užmokesčio pajamas, tik individualios veiklos pajamas, tik daiktų pardavimo pajamas. Tačiau tos skaičiuoklės nebetinka 2026 m., nes mokesčiai skaičiuojami visiškai kitaip“, – sako ji.
Todėl LBAA prezidentė siūlo atlikti namų darbus: pabandyti surūšiuoti ir apskaičiuoti, kokios bus gyventojo pajamos 2026 m. „Pajamas reikėtų suskirstyti į krepšelines, kurioms taikomas progresinis apmokestinimas, ir į tas, kurioms netaikomas progresinis apmokestinimas. Tos pajamos, kurioms taikomas progresinis apmokestinimas, yra kelių kategorijų, todėl jas taip pat reikėtų atskirti“, – apie mokesčių neišmanančiam žmogui sudėtingai skambantį procesą pasakoja ji ir pabrėžia, kad vertinti pajamų atskirai tikrai nepataria.
D. Čibirienė taip pat siūlo atlikti palyginimą – hipotetiškai apskaičiuoti ir savo potencialias pajamas skirtingose veiklose, pavyzdžiui, kiek reikėtų nuo jų sumokėti mokesčių užsiimant individualia veikla ir kiek – veikiat per MB. „Reikia įsivertinti tai, kad individualios veiklos atveju dažniausiai žmogus moka socialinio draudimo mokesčius, nors būna išimčių, jeigu žmogus gauna senatvės arba negalios pensiją. Jam „Sodrai“ pagal individualios veiklos pažymą mokesčių nuo pajamų mokėti nereikia. Tokiam žmogui nerekomenduočiau keisti veiklos formos, greičiausiai jam individuali veikla būtų geresnis pasirinkimas nei MB. Tačiau viskas priklauso nuo pajamų dydžio“, – sako ji.
A. Tankevičiaus teigimu, MB išties yra gera alternatyva individualiai veiklai, kai iš jos pajamos viršija 40 tūkst. eurų per metus. „Nerekomenduojama individualios veiklos keisti smulkių pajamų turėtojams, nes nors apmokestinimas ir tapo progresyvesnis, iki 30 tūkst. eurų pajamų jis praktiškai nepakito“, – akcentuoja jis.
D. Čibirienė išskiria, kad individualios veiklos privalumas yra tas, kad kartu mokami mokesčiai „Sodrai“, įgyjamas būtinasis pensijos stažas. „Juridinio asmens privalumas – nemoki „Sodrai”, vadinasi, moki mažiau mokesčių […] Ko tu labiau nori – ar pensijos, ar pinigų čia ir dabar?“, – sako D. Čibirienė.
Kaip pastebi A. Tankevičius, praktika rodo, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo rečiau jis galvoja apie pensiją, jam reikia pinigų čia ir dabar: geram automobiliui ar nekilnojamajam turtui (NT) įsigyti, taip pat investicijoms. „Tačiau vyresni žmonės jau galvoja apie būtinąjį pensijos stažą, klausia konkrečių sumų, kurias reikia sumokėti socialinio draudimo įmokų pavidalu, kad gautų būtinąjį stažą“, – atkreipia dėmesį jis.
Įžvelgia pavojų
Anot D. Čibirienės, individualios veiklos keitimas į MB sumažins žmonių, mokančių įmokas „Sodrai“, skaičių. „Tokiu atveju daugės žmonių, kurių senatvės arba socialinės išmokos bus mažesnės arba jų apskritai nebus, o kartu augs socialinių išmokų poreikis. Valstybės politika, individualią veiklą padaryti mažiau patrauklią negu veiklą per juridinį asmenį, yra labai netoliaregiška“, – požiūriu dalijasi ji.
„Ilgainiui gali susiformuoti tradicija nevykdyti individualios veiklos pagal pažymą, bet vykdyti veiklą per juridinį asmenį. Net ir vėliau pagerinus individualios veiklos apmokestinimą, žmonės iš inercijos ir įpročio vis tiek rinksis veiklą per juridinį asmenį“, – neabejoja D. Čibirienė.
Nors įmokų iš individualios veiklos gali būti ir žymiai mažiau, bus surinkta daugiau GPM iš MB narių, kai pradės sumuotis jų pajamos.
Gali būti, kad ir artimiausioje perspektyvoje bus surinkta mažiau mokesčių, nei tikėjosi valdantieji. „Įsivaizduokite, žmogus vykdė individualią veiklą ir buvo priverstas mokėti mokesčius nuo visų gautų pajamų. Dabar jis tą veiklą perkelia į juridinį asmenį ir gali rinktis, ar deklaruoti išsiimtas lėšas, ar jų nerodyti“, – sako LBAA prezidentė.
„Bus visokių situacijų, pavyzdžiui, žmogus pasiskolins iš savo MB, bet ar visi pasiskolinę pinigų iš savo MB tai deklaruos VMI – klausimas. VMI turi labai ribotus išteklius, o MB prisisteigs tiek daug, kad VMI fiziškai negalės jų visų patikrinti, juo labiau kad reikia tikrinti ir didesnes įmones. Ir kas atsitiks? Praeis penkeri metai ir įsigalios patikimiems mokesčių mokėtojams taikoma senatis, – aiškina ji. – Vadinasi, jei per penkerius metus MB nebus patikrinta, o gal net ir užsidarys, pavyzdžiui, po trejų metų, viskas taip ir baigsis be mokesčių patikrinimo.“
„Didėja šešėlio ir mokesčių apėjimo rizika, o mokesčių surenkamumas tikrai turėtų kristi“, – išvadą daro D. Čibirienė.
Vis dėlto A. Tankevičius nėra toks kategoriškas. Jo teigimu, mokesčių surinkimą sunku vertinti vienareikšmiškai. „Jeigu kitos aplinkybės nesikeistų, ekonomika augtų ir nebūtų didelių nuosmukių, individualios veiklos ir MB kontekste turėtų įvykti mokesčių persiskirstymas. Užsidarys dalis individualių veiklų ir bus sumokama mažiau socialinio draudimo įmokų, bet tai pamatysime tik kitų metų gegužę, kai reikės mokėti mokesčius už šiuos metus. „Sodra“ duomenis turės tik 2027 m. trečią ketvirtį“, – atkreipia dėmesį jis.
„Nors įmokų iš individualios veiklos gali būti ir žymiai mažiau, iš MB narių bus surinkta daugiau GPM, kai pradės sumuotis jų pajamos, – įsitikinęs A. Tankevičius. – Nors socialinio draudimo biudžetas gaus mažiau įplaukų, valstybės biudžetas jų gaus daugiau. Be to, tikėtina, kad bus surinkta daugiau pelno mokesčio, nes didėja jo tarifas, o MB bumas vyko jau 2022–2024 m. Vadinasi, 2026 m. daug kas pradės mokėti pelno mokestį už MB, įregistruotas, pavyzdžiui, 2025 m., o tokių pernai, berods, buvo virš 10 tūkst.“
Kad neištiktų šokas
Šiemet planuojantiems didelius pardavimo sandorius A. Tankevičius pataria atkreipti dėmesį į turto išlaikymo laikotarpį.
„Jeigu planuojate pelningai parduoti NT, žemės sklypus, finansinį turtą, taip pat jei turėjote įmonių akcijų ir dabar nusprendėte jas parduoti, bet šis turtas nėra išlaikytas penkerius metus, teks už tai sumokėti“, – primena jis.
„Labai rekomenduoju prieš darant sandorius arba patiems apskaičiuoti mokesčius, arba kreiptis į konsultantus, kad juos apskaičiuotų ir parekomenduotų, kokiomis lengvatomis galima pasinaudoti. Jei nebūtina, neskubu, pagalvokite apie galimą tokių pardavimų atidėjimą“, – siūlo A. Tankevičius.
Tokios pajamos sudedamos į bendrą krepšelį ir apmokestinamos progresyviai.
„Realu, kad tiems žmonėms, kurių metinės pajamos viršys maždaug 83 tūkst. eurų, mokestinė našta kai kuriais atvejais gali išaugti ir 20 proc., ir 30 proc. ar net 60 proc. Žmogus gali patirti šoką, nes, pavyzdžiui, pardavęs butą jis atsidėjo 15 proc. nuo pelno, arba tiek pat atsidėjo pardavęs akcijas ir manė, kad to pakaks. Deja, dabar daugelis pajamų sumuosis ir apmokestinimas bus kitoks: jei pajamos viršys 139 tūkst. eurų, įsijungs aukščiausias 32 proc. GPM tarifas“, – įspėja A. Tankevičius.
Naujausi komentarai