Mokesčių pakeitimų pakete ir pranašumai, ir trūkumai

Didins kainas

Dalis ekonomistų abejoja, ar pasiūlymai bus priimti dėl tam netinkamo politinio ciklo ir ekonominio neapibrėžtumo.

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad nekilnojamojo turto mokestis ir papildomas individualios veiklos apmokestinimas gali dar labiau didinti kainas, vis dar neslopstant infliacijai.

„Jeigu žmogus būstą turi nuomai, tai jis tą mokestį perkels nuomininkui. (...) Individualia veikla besiverčiantis žmogus taip pat gali branginti savo prekes ir paslaugas. Be to, prisiminkime, kodėl jis moka mažesnį pajamų mokestį – juk jis nesėkmės atveju prisiima visą riziką, ne taip, kaip samdomi darbuotojai. Be to, jis susikuria sau darbo vietą. Tai valstybės ekonomikai yra gerai“, – teigia A. Bartkus.

Kiek kitokios nuomonės laikosi „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis – jis teigiamai vertina pagal darbo sutartis ir individualiai dirbančių gyventojų pajamų apmokestinamo suvienodinimą.

„Mokesčių pakeitimai sprendžia daugelį įsisenėjusių problemų ir diskriminacinių nesąmonių. Karpomas gyvulių ūkio narių skaičius – mažėja atotrūkis tarp individualią veiklą vykdančių ir samdomų darbuotojų mokesčių“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė N. Mačiulis.

Pagrindiniu pasiūlymų trūkumu jis laiko tai, kad kai kurie pasikeitimai įsigalios ne nuo kitų metų, o tik 2025–2026 m.

Karštos diskusijos

Bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad siūlymai geri, tačiau abejoja, ar tam dabar tinkamas metas.

„Dalis reformos pasiūlymų tikrai taiklūs ir būtini, tačiau metas mokesčių reformai nepalankus tiek dėl momento politiniame cikle, tiek dėl ekonominio neapibrėžtumo, tad nusimato itin karštos tolesnės diskusijos ir sunku prognozuoti, kokia dalis pasiūlymų bus patvirtinta“, – išplatintame komentare teigia I. Genytė-Pikčienė.

Tam pritaria ir A. Bartkus, išskyręs planuojamą taršių automobilių papildomą apmokestinimą.

„Degalai yra esminė logistikos sudedamoji dalis ir jeigu tik juos smarkiai apmokestinsime, juk visa tai virs aukštesnėmis kainomis. Tokiu nestabiliu laikotarpiu, kai mes ką tik įveikėme energetikos krizę“, – sako A. Bartkus.

Sujauks sistemą?

I. Genytė-Pikčienė teigiamai vertina sprendimą, pagal kurį mokestinė našta gyventojams priklausytų ne nuo veiklos formos, o nuo uždirbamų pajamų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė įsitikinusi, kad pajamos turi būti apmokestinamos pagal jų dydį, o ne veiklos formas.

„Man atrodo, dirbančiųjų supriešinimas pagal darbo santykius ir individualią veiklą yra šiek tie savotiškas. Man atrodo, žmonės turėtų mokėti mokesčius pagal tai, kiek pajamų uždirba, o ne pagal tai, kaip jie save pavadina – ar jie pagal verslo liudijimą (dirba), ar pagal individualią veiklą, ar pagal darbo santykius, ar pagal pažymą“, – LRT Radijui sakė G. Skaistė.

„Žmogus, jeigu surenka vienokį ar kitokį dydį pajamų, turėtų pagal tą pajamų lygį ir būti apmokestinamas“, – pridūrė finansų ministrė.

G. Skaistė pabrėžė, kad pristatyta siūloma mokesčių reforma neapima dirbančiųjų pagal darbo sutartis, kuriems, pasak jos, niekas nesikeičia.

Pasak ministrės, kartu su kitų metų biudžetu planuojama didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), jeigu tai leis biudžeto galimybės.

Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sako, kad papildomas pajamų mokestis aukštesnėms, 100 tūkst. eurų per metus viršijančioms, pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.

„Siūlymas taikyti augantį mokesčių tarifą ir visoms iki šiol skaidriai ir proporcingai apmokestinamoms pajamų rūšims – dividendų, nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo ir kitoms – sujauks mokesčių sistemą“, – instituto pranešime teigia E. Leontjeva.

Tačiau ji sveikina siūlymą per mokesčius skatinti verslo investicijas, įvesti momentinį ilgalaikio turto nusidėvėjimą.

A. Bartkus sako, kad mokesčių pakeitimai paremti tik finansiniais skaičiavimais, tačiau nepakankamai pagalvota apie jų vertę visuomenei.

Ar duodami papildomų pajamų jie duos kažkokios papildomos vertės, kurią mes, kaip visuomenė, turėsime?

„Be jokios ironijos – tai labai kompetentingas ir rimtas finansinis ir buhalterinis planas, bet su labai didelėmis spragomis ekonominėje traktuotėje. Ar jie duos papildomų įplaukų į biudžetą? Taip, be abejo. Tačiau, ar, duodami papildomų pajamų, jie duos kažkokios papildomos vertės, kurią mes, kaip visuomenė, turėsime? Juk mokesčiais ne visada siekiame papildyti biudžetą, bet ir keisti žmonių elgseną“, – primena A. Bartkus.

Progresiniai mokesčiai?

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Finansų ministerijos pristatytą mokesčių pakeitimų paketą vadina progresinių mokesčių įvedimo reforma.

Pasak jo, tai labiausiai atsispindi siūlymuose 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti individualią veiklą, kai toks tarifas būtų taikomas per metus pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą.

„Šitą mokestinę reformą aš pavadinčiau progresinių mokesčių įvedimo reforma, nes dabar atsiranda ir versle progresiniai mokesčiai, ir siūlomas individualios veiklos apmokestinimas yra geras to pavyzdys. Vadinasi, tie, kurie uždirbs daugiau, jiems įsijungs progresinis mokestis, jiems GPM didės nuo 15 iki 20 proc., argumentuojant, kad bandoma lyginti su darbo santykiais“, – žurnalistams kalbėjo A. Romanovskis.

„Tiems, kurie uždirba nedideles pajamas – jiems mokestinis režimas nesikeis ir taip bus iškraipoma mokestinė sistema“, – pridūrė jis.

Atsisakyti verslo liudijimų

A. Romanovskis taip pat kritikuoja Finansų ministerijos siūlymą papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu.

„Ką mes akivaizdžiai matome, kad kapitalas bus apmokestinamas labiau, nes siūloma agreguotai vertinti visas gyventojų pajamas – vadinasi, liaudiškai tariant, suartinti visas, ar tai būtų pajamos iš darbo santykių, ar tai būtų pajamos iš kapitalo, ar tai pajamos iš individualios veiklos, ir taikyti papildomą mokesčio tarifą“, – teigė A. Romanovskis.

Tačiau A. Romanovskis teisingu laiko Finansų ministerijos siūlymą daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, tačiau mano, kad šios veiklos formos apskritai reikėtų atsisakyti.

„Verslo liudijimai, kurių dabar yra lengvatinis apmokestinimo režimas, mūsų įsivaizdavimu, jau gana seniai yra anachronizmas, kuris realybėje sudaro galimybę nemokėti mokesčių užsiimant ta pačia verslo veikla“, – teigė A. Romanovskis.

Pasak jo, daugelis daugiau nei 25 tūkst. eurų pajamų per metus uždirbančių verslo liudijimo turėtojų moka mažiau nei 5 proc. GPM.

Mokesčių reforma: 10 svarbiausių pakeitimų

Finansų ministerijos pristatytas paketas apima darbo pajamų ir individualios veiklos didesnių nei 3 tūkst. eurų pajamų apmokestinimo suvienodinimą iki 2026 m., papildomus mokesčius dideles pajamas gaunantiems gyventojams, ribos, nuo kurios įmonės tampa PVM mokėtoju, didinimą, gyventojų nekilnojamojo turto mokestį, su aplinkosauga susijusius ir kitus mokesčius.

Skaičiuojama, kad galutinis teigiamas visų pokyčių poveikis biudžetui 2026 m. būtų 447 mln. eurų, bet galutinė suma priklausytų nuo Seimo sprendimų. Tačiau dėl siūlymų pratęsti įvairias lengvatas neigiamas poveikis biudžetui būtų apie 271 mln. eurų arba dar didesnis, jei būtų priimti sprendimai dėl NPD didinimo.

Žemiau pateikiama svarbiausių mokesčių pertvarkos santrauka.

Individuali veikla. Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 m. jis nesikeistų, 2025 m. – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 m. – iki 20 proc. Nuo 2025 m. tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Papildomas GPM. Bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 VDU (dabar – apie 101–201 tūkst. eurų), nuo kitų metų siūloma apmokestinti ne tik 20 proc. baziniu tarifu, bet ir papildomu 5 proc. mokesčiu, o pajamoms nuo 120 VDU – papildomu 7 proc. mokesčiu.

Verslo liudijimai. Siūloma daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, o daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą. Iki 20 tūkst. eurų per metus dabar gauna 84 proc. gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais.

„Sodros“ įmokos. Siūloma, kad visi dirbantys savarankiškai nuo kitų metų mokėtų vienodas „Sodros“ įmokas, kurios būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, kai dabar jos mokamos nuo 50–100 proc. pajamų. „Sodros“ lubos – maksimali suma, nuo kurios mokamos įmokos – siektų 60 VDU (apie 101 tūkst. eurų) vietoj dabartinių 43 VDU (64,7 tūkst. eurų). Dirbantys pagal individualią veiklą, ūkininkai, šeimynos dalyviai taip pat mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui.

PVM mokėtojai. Metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, nuo 45 tūkst. eurų siūloma didinti iki 55 tūkst. eurų. Pokytis įsigaliotų nuo kitų metų.

Pelno mokesčio avansas. Avansinio pelno mokesčio mokėjimą nuo 2024 m. siūloma taikyti įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 500 tūkst. eurų. Dabar ši riba yra 300 tūkst. eurų.

Pelno mokesčio lengvata. Iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančioms ir lengvatinį 5 proc. pelno mokestį mokančioms įmonėms siūloma naikinti sąlygą, pagal kurią šis tarifas taikomas, jei bendrovėje dirba iki dešimt darbuotojų. Nauja tvarka įsigaliotų kitąmet.

Ilgalaikio turto apskaita. Greitesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, kuris dabar taikomas įmonėms su ne daugiau kaip dešimt darbuotojų ir iki 150 tūkst. metinės apyvartos, siūloma taikyti verslui, kurio metinė apyvarta neviršija 300 tūkst., o reikalavimą dėl darbuotojų skaičiaus naikinti.

Dovanos. Nuo kitų metų siūloma apmokestinti dovanas iš artimųjų: iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių – viršijančias 300 tūkst. eurų, iš brolių, seserų – daugiau 150 tūkst. eurų per metus. Šiuo metu tokios dovanos neapmokestinamos, nepriklausomai nuo jų vertės. Įprastai dovanoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas.

Įmokos į pensijų ir gyvybės draudimo fondus. Iš gyventojų apmokestinamų pajamų siūloma leisti atimti tik įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu taip pat galima atimti įmokas į trečios pakopos pensijų fondus ir už investicinį gyvybės draudimą.