Mokesčiai – didėja, valdininkų daugėja

Nuo šių metų pradžios verslininkai gali naudotis praėjusių metų viduryje iš savo demokratišku būdu išrinktų atstovų gauta dovanėle – 4 proc. padidintu pelno mokesčiu. O gyventojai, kurių nekilnojamasis turtas naudojamas komercijai, šiemet privalės į biudžetą sumokėti turto mokestį, lygų 1 proc. šio turto vertės.

Jei atmintis neapgauna, 2004 metų rudenį, prieš rinkimus į Seimą, visos partijos ir visi iki vieno kandidatai deklaravo paramą smulkiajam verslui ir žadėjo iš visų jėgų mažinti mokesčių naštą verslui.

Tačiau praėjo pusmetis, ir še tau – žodis virto kūnu. Tiesa, Finansų ministerijos atstovai mušasi į krūtinę ir žada, kad padidėjęs pelno mokestis tėra laikinas ir galios tik dvejus metus, tačiau tai neguodžia. Juolab kad tą mokestį reikia mokėti avansu. O kuris įmonės vadovas ar finansininkas žino, kiek to pelno bus gauta šiais metais? Be abejonės, planuoti planuojama, tačiau ne viskas mūsų valioje.

Kuris ministerijos tarnautojas gali pasakyti, kokia bus šiemet Lietuvoje gaminamos produkcijos paklausa tarptautinėse rinkose? Kiek dar brangs energetiniai ištekliai: dujos, elektra, kuras? Kiek didės išlaidos darbo jėgai? Kas gali numatyti naują uraganą, o po jo sekančią pasaulinę naftos krizę? Niekas. Visi išvardinti veiksniai tik didina išlaidas ir mažina pajamas, taip pat – ir pelną. Tačiau mokesčių administratoriams tai neįdomu. Jiems privaloma sumokėti nuo tos sumos, kuri gauta praėjusiais metais.

Politikai planuoja, kad iš to padidinto pelno mokesčio gautos lėšos bus naudojamos socialinėms reikmėms – mokytojų, gydytojų atlyginimams kelti. Mokesčių inspekcija jau paruošė maišus gautiems papildomiems 400 milijonams litų surinkti, tačiau niekas nenumatė mūsų verslininkų išradingumo. Ar kas nors skaičiavo, kiek milijonų besibaigiant praėjusiems metams išleido įmonės įvairiam nekilnojamam, judančiam ir plaukiojančiam turtui įsigyti? Ar kas nors skaičiavo netikėtai išaugusias išlaidas? Niekam nerūpi, kad pinigai gal ir vėjais paleisti, tas įsigytasis turtas gal ir nėra labai reikalingas, tačiau nauda akivaizdi – pelno bus gauta mažiau, tad ir šiemet avansinė dalis bus mažesnė.

Taip pat puikiai prisimename, kad ir raudonos, ir mėlynos, ir geltonos spalvos ženkliukus įsisegę politikai taškydamiesi seilėmis žadėjo iš visų jėgų mažinti valstybės išlaidas. Tačiau rinkimai praėjo sklandžiai, kas norėjo, tas gavo išsvajotąjį visuomenės išrinktojo mandatą, o rinkiminės programos nugrūstos į apatinius stalčius. Iki kitų rinkimų. O kadangi iki jų dar toli, tai baigiantis metams iš tautos išrinktųjų sudaryta Vyriausybė nutarė dar padidinti ir taip nemažą valstybės tarnautojų skaičių. Nuo šių metų pradžios daugiau kaip šimtu darbuotojų pasipildys Krašto apsaugos, Aplinkos, Vidaus reikalų, Kultūros ministerijos ir kitos valstybės institucijos.

Praėjusį pavasarį Vyriausybės nutarimu biudžetinės duonos valgytojų padaugėjo beveik penkiais šimtais. Aiškindami, kodėl tokiais tempais reikia didinti valdininkų skaičių, visų institucijų vadovai baksnoja į Europos Sąjungą.

Be to, ta pati Vyriausybė apskričių viršininkams nustatė 35 proc., o jų pavaduotojams -25 proc. dydžio pareiginės algos priemokas „už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą“.

Štai dabar ir tampa aišku, kam reikalingi tie laikinieji pelno mokesčio padidinimai ir komercijai naudojamo nekilnojamojo turto apmokestinimai.